Leidinyje „Cell Metabolism“ skelbiamo tyrimo išvados leidžia teigti, kad kalorijų skaičių ribojanti dieta, imituojanti 3 mėnesius trunkančią penkių dienų per mėnesį badavimo programą, gali būti patikima ilgo gyvenimo ir sveikatos garantija, padėsianti išvengti tokių negalavimų kaip vėžys, diabetas ir širdies bei kraujagyslių ligos.

Tik mokslininkai perspėja: šios dietos laikytis nusprendę žmonės prieš tai būtinai turi pasitarti su savo gydytoju.

Vienas iš tyrimo bendraautorių Valteris D. Longo iš Italijos FIRC molekulinės onkologijos instituto kartu su kolegomis iš Pietų Kalifornijos universiteto tvirtina išsiaiškinę, kad ši dieta – viena iš tų, kurias savo pacientams galėtų drąsiai rekomenduoti gydytojaiskelbia medicalnewstoday.com.

V. D. Longo atliko kelis tyrimus ir pirmojo tyrimo rezultatai parodė, kad badavimas – 2-4 dienas geriamas tik vanduo – padeda perkrauti žmogaus imuninę sistemą. Tai reiškia, kad badavimas padeda iš organizmo pašalinti pažeistas ląsteles ir skatina naujų gamybą.

Vėliau buvo paskelbtos ir antrojo tryimo išvados: jos taip pat parodė, kad periodinis badavimas gali apsaugoti nuo diabeto. V. D. Longo pažymi, kad žmonėms ryžtis tokiai drastiškai dietai labai sudėtinga psichologiškai, be to, tai gali turėti neigiamų padarinių sveikatai – badavimas itin pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms.

„Tokie nuogąstavimai dėl galimos badavimo žalos paskatino ieškoti alternatyvų, būdų, kaip pasiekti badaujant gaunamos naudos su savo organizmu nesielgiant taip drastiškai“, – pabrėžia akademikai.

Norėdami nuo daugiau sužinoti apie badavimo teikiamą naudą, mokslininkai sudarė badavimą imituojančią dietą (FMD) – mitybos programą, kurioje labai mažai baltymų, blogųjų riebalų ir gausu sveikatai naudingų riebalų. Aktyvuodama tokius su badavimu siejamus žymenis kaip mažas gliukozės kiekis ir didelė ketonų koncentracija, ši dieta puikiai perteikia tikro badavimo privalumus.

Pirmiausia mokslininkų komanda šią dietą išbandė su vidutinio amžiau pelėmis, tokio mitybos plano jos laikėsi po keturias dienas du kartus per mėnesį. Vėliau mokslininkai palygino taip besimaitinusių pelių ir kontrolinės tyrimo grupės sveikatos būklę. Nustatyta, kad badavimą imituojančius dietos besilaikančios pelės turėjo žymiai daugiau kamieninių ląstelių, pastebėta įvairių rūšių ląstelių (kaulų, raumenų, kepenų, smegenų, ir t.t.) regeneracija (lyginant su kontrolinės grupės pelėmis).

Be to, badavimą imituojanti dieta prailgino pelių gyvenimą, pagerėjo bendra jų sveikatos būklė. Šie graužikai išsiskyrė geresniais mokymosi gebėjimais, sumažėjo vėžio ir uždegimų rizika. Be to, lyginant su kontroline grupe, jos neteko riebalų, tačiau kūno masės indeksas liko nepakitęs.

Atlikę tyrimą su pelėmis, mokslininkai nusprendė šios dietos naudą išbandyti ir su žmonėmis. Tyrime dalyvavo 19 sveikatos problemų neturinčių 18-70 metų žmonių. Badavimą imituojančios dienos tyrimo dalyviai jos laikėsi po penkias dienas mėnesį tris mėnesius. Dieta juos aprūpino 34–54 proc. įprastos dienos kalorijų normos – 11–14 proc. baltymų, 42–43 proc. angliavandenių ir 44–46 proc. riebalų.

Vėliau minėtųjų 19 žmonių sveikatos būklė buvo palyginta su kontrolinės grupės, kurią sudarė 18 sveikų tos pačios amžiaus grupės žmonių, besimaitinusių įprastai. Palyginus abiejų grupių rezultatus, paaiškėjo, kad badavimą imituojančios dietos besilaikę žmonės galėjo džiaugtis sumenkusia senėjimo, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir vėžio rizika. Be to, sumažėjo gliukozės kiekis jų kraujyje, uždegimo žymenų kiekis bei svoris.

Medikai pažymi, kad tyrimo metu 5 proc. naują dietą bandžiusių savanorių išbandymo neatlaikė ir buvo diskvalifikuoti. V. D. Longo ir jo kolegos teigia, kad gauti rezultatai leidžia daryti išvadą, jog badą imituojanti dieta – veiksmingas būdas, norint sumažinti kai kurių ligų riziką. Anot jų, nors reikia atlikti daugiau tyrimų, jau dabar galima teigti, kad badavimą imituojanti dieta ne tik saugi, bet ir padeda išvengti tokių pavojingų susirgimų kaip vėžys ir širdies bei kraujagyslių ligos.

Komentarai ()