Per daugiau nei 26 metus trukusią karjerą CŽA Marcas Polymeropoulosas tamsiose tarpuvartėse verbavo šnipus, Artimuosiuose Rytuose persekiojo teroristus ir talkino rengiant prieš Rusiją nukreiptas slaptąsias operacijas. Ir per visus tuos pavojingus metus niekas jo taip neišgąsdino kaip simptomai, 2017 metų gruodį Maskvos viešbučio kambaryje jį patiesę ant grindų.

„Negalėjau atsikelti. Negalėjau valdyti kūno. Labai pykino, ausyse spengė. Kaip reikiant persigandau“, – pasakoja amerikietis.

M. Polymeropoulosas, pirmadienį davęs pirmąjį interviu NBC televizijos laidos TODAY vedėjai Andrai Mitchell, daugiau niekada nebesijautė gerai. Spėjama, kad jis – vienas iš Amerikos diplomatų ir slaptųjų tarnybų agentų, kenčiančių nuo vadinamojo Havanos sindromo. Tai paslaptingas negalavimas, su kuriuo pirmieji susidūrė 2016 metais Amerikos ambasadoje Kuboje dirbę pareigūnai.

Vyrą taip palaužė silpnumas ir lėtiniai galvos skausmai, jog praeitais metais jis paliko tarnybą CŽA. Ir po šiai dienai negali tiksliai pasakyti, kas ir kodėl jam nutiko.

Geriausi pasaulyje smegenų ekspertai atliko tyrimą, kurio išvadas pirmoji praeitą savaitę paskelbė „NBC News“ – mokslininkai iš esmės patvirtino tai, ką ilgą laiką įtarė Amerikos žvalgyba. Vieningai nutarta, jog labiausiai tikėtinas šių simptomų, susargdinusių nemažai Amerikos pareigūnų, paaiškinimas yra „tiesiogiai nukreipta aukšto dažnio energija“ – tai tam tikras energijos tipas, susijęs su mikrobangomis.

Nors ir negalutinės, išvados, pateiktos Nacionalinės mokslų, inžinerijos ir medicinos akademijos ekspertų, kol kas vertinamos kaip pats profesionaliausias šio mįslingo negalavimo priežasčių vertinimas. Jis pagrindžia pačių nukentėjusiųjų įsitikinimą, jog jiems nutiko šis tas svarbaus, ir glumina skeptikus, kurie vadinamąjį Havanos sindromą sumenkina iki kažkokio psichosomatinio negalavimo ar bando sukompromituoti tyrimo rezultatus, esą, simptomus sukelia svirplių čirpimas.

Nors tyrimo autoriai ir neteigia, kad nukentėję amerikiečiai buvo tapę rusų atakos taikiniais ir į juos buvo nukreiptas mikrobangų prietaisas, kaip kad mano nemaža dalis Jungtinių Valstijų žvalgybos pareigūnų, tokia galimybė egzistuoja, nes rusai mikrobangų energijos srityje nuveikę tikrai nemažai.

„Mums pavyko išsiaiškinti, jog egzistuoja literatūros, kurioje labai aiškiai aprašomas konkretus tiesiogiai nukreiptos mikrobangų energijos poveikis žmogaus sveikatai. Ši literatūra parengta prieš kelis dešimtmečius, išleista buvusioje Sovietų Sąjungoje. Joje esanti informacija iš esmės sutampa su klinikiniais duomenimis, į kuriuos ir mes norime atkreipti dėmesį“, – sako Stenfordo universiteto medicinos profesorius Davidas Relmanas, kuris ir vadovavo tyrimui.

Anot A. Relmano, tyrimo esminė išvada – „minėtiems asmenims nutiko šis tas labai unikalaus ir neįprasto“. Jis pridūrė, kad, „geriausių ir garsiausių pasaulio neurologų nuomone“, iš visų galimų mechanizmų, galinčių paaiškinti šiuos atvejus, išsiskyrė šis vienas. Tai – pulsuojanti į tikslą nukreipta radijo dažnio energija arba mikrobangų energija. Kitaip tariant, tokią energiją galima nukreipti, pavyzdžiui, į konkretų buto kambarį. Būtent tokiu principu ir naudojama ši energija, komentuoja ekspertas.

Tyrimo metu buvo aiškinamasi, ar simptomus sukėlė cheminės medžiagos, virusai ar psichologiniai veiksniai. Taip pat neatmetama galimybė, kad kai kuriais atvejais svarbų vaidmenį atliko ir psichologiniai veiksniai.

Rusijos valdžia neigia bet kokį savo vaidmenį istorijoje, nutikusioje amerikiečių diplomatams ir šnipams.

Jungtinių Valstijų teigimu, per neaiškias atakas, surengtas jų namuose ir viešbučiuose Havanoje nuo 2016 metų pabaigos, nukentėjo mažiausiai 26 valstybės tarnautojai. Jie patyrė smegenų traumų, sutriko klausa, kilo kognityvinių problemų, pažeista rega, pusiausvyra ir t.t. Darbuotojai kalbėjo apie girdėtus keistus garsus, tad iš pradžių pareigūnai įtarė, jog panaudotas viršgarsinis ginklas, tačiau FTB išsiaiškino, kad garso bangos tokių pažeidimų sukelti negalėjo.

Per tą laiką galimų nukentėjusiųjų skaičius perkopė 40, žinios apie tokio pobūdžio incidentus plaukia iš Europos, Azijos ir Australijos.
Praeitais metais užfiksuotas ne vienas toks atvejis, susijęs su CŽA pareigūnais, „NBC News“ teigia vienas gerai informuotas šaltinis.

Pavyzdžiui, vienas CŽA pareigūnas simptomus pajuto praėjusį pavasarį Lenkijoje, du CŽA pareigūnai prastai pasijuto Rytų Azijoje praeitą rudenį, dar du incidentai įvyko Londone 2019 metų gegužę ir gruodį.

Šaltinio teigimu, CŽA, pasinaudodama mobiliųjų telefonų buvimo vietos nustatymo duomenimis, išsiaiškino, kad kai kurie Rusijos žvalgybos agentai, dirbę mikrobangų ginklų programose, tuo metu buvo tuose pačiuose miestuose, kur dirbę CŽA pareigūnai ir pajuto mįslingus simptomus. CŽA sako, kad tai vertinga informacija, už kurios galima užsikabinti, tačiau jokiu būdu ne kažkokias svarias išvadas leidžiantys daryti įrodymai. Pirmasis apie geolokacinius duomenis paskelbė žurnalas GQ.

CŽA vadovė Gina Haspel, gavusi informacijos apie geolokacinius žvalgybos duomenis, neslėpė skepticizmo, teigia šaltinis.

CŽA atsisakė spręsti šį klausimą, o tokio sprendimo argumentus išdėstė pranešime, kurį publikavo „NBC News“: „Svarbiausias Agentūros prioritetas yra mūsų darbuotojų sveikata ir gera savijauta. Jeigu turėtume patikimų žvalgybinių duomenų, leidžiančių teigti, kad priešai tikslingai kenkė CŽA pareigūnui, tuomet vadovė Haspel nė akimirką nedvejotų“.

Agentūra nekomentuoja fakto, ar tokia žvalgybinė informacija iš viso egzistuoja, taip pat nepatikslina, ką dėl galimo Rusijos įsitraukimo galvoja minėtosios šalies ekspertai.

JAV valstybės departamentas, reaguodamas į Nacionalinės mokslų akademijos ataskaitą, išplatino reakciją, kurioje teigia, kad „nevertėtų atmesti nė vienos galimos priežasties“ ir pridūrė, kad tyrimas, jau skaičiuojantis ketverius metus, „dar nebaigtas“.

Nors už pastangas ekspertams iš Nacionalinės mokslų akademijos ir negaili gerų žodžių, JAV Valstybės departamentas parengė „šio tyrimo trūkumų“ ir ribojančių veiksnių sąrašą, argumentuodamas, kad išvadų nevalia laikyti galutinėmis.

„Nors tyrimui pasitelktų duomenų kiekis ir riboja, jokiais būdais negalime sumenkinti ekspertų bendruomenės pastangų vertės. Labai džiaugiamės pagaliau parengtomis išvadomis, tikime, kad jas papildžius naujais duomenimis ir tyrimais galiausiai prieisime prie galutinių išvadų“, – teigiama pranešime.

Savaitgalį tiek Demokratų, tiek Respublikų politikai ragino valdžią paspartinti šios problemos tyrimą ir užtikrinti, kad visi nukentėjusieji gautų reikiamą pagalbą, kas, anot M. Polymeropouloso ir jo likimo draugų, taip nutinka toli gražu ne visada.

„Turėtų būti labai aiškiai apibrėžta tvarka, kaip deramai pasirūpinti mūsų žmonėmis. Kalbu apie paktą, kurį sudarai prisijungdamas prie tokios organizacijos kaip CŽA ar Valstybės departamento. Jis numato labai paprastą dalyką: tavęs prašys atlikti sunkias ir pavojingas užduotis, tačiau mainais vadovybė prireikus suteiks visą reikiamą pagalbą. Labai norėčiau, kad mūsų sveikatos priežiūros personalas visose agentūrose tai vertintų žymiai rimčiau. Kad į bėdą patekęs pareigūnas sulauktų reikiamo gydymo. Ir, žinoma, kad būtų nustatyti kaltieji“, – teigia jis.

Kai vyko į Maskvą, M. Polymeropoulosas buvo CŽA operacijų Europoje ir Eurazijoje misijų centro vado pavaduotojas. Jo pagrindinis darbas ir buvo prižiūrėti operacijas prieš Rusiją.

Jeigu tai, kas nutiko M. Polymeropoulosui iš tikrųjų buvo rusų surengta ataka, tuomet ji buvo sėkminga. Būdamas penkiasdešimties, jis padėjo tašką savo karjeroje CŽA, nebūna nė dienos, kad nevargintų siaubingas galvos skausmas, teigia vyras, tačiau stengiasi nepasiduoti, ir kad nei draugai, nei kolegos to pastebėtų. Jis parašė knygą apie lyderystę ir tapo vienu garsiausių viešai apie savo darbą kalbančiu buvusiu CŽA pareigūnu.

„Tai niekada nepraeinantis galvos skausmas. Jis mane palaužė. Abu mano vaikai studijuoja koledže. Žinote, galvojo, kad jų tėtis supermenas. O aš toks nebesu. Vaikai matė, kaip jų supermenas agonijoje guli ant namų grindų“, – skaudžią patirtį pasakoja buvęs CŽA pareigūnas.

Komentarai (2)