Dažnas šiandien skundžiasi akių sausumu. Sausų akių ligą galima vadinti šio amžiaus sveikatos sutrikimu, nes būtent šiuolaikinės technologijos – kompiuteriai, oro kondicionieriai, miesto užterštumas didina šios ligos išsivystymo riziką.

Kartais ši liga pavadinama „Miesto akimi“, nes įrodyta, kad ši liga dominuoja tarp didelių miestų gyventojų.

Kas trečias jaučia simptomus

Sausos akys – vienas dažniausių negalavimų, sutinkamų kasdieniame akių gydytojo darbe. „Akys yra nuolat padengtos ir drėkinamos ašarų plėvelės sluoksniu, kuris saugo akis nuo įvairių infekcijų, maitina rageną ir išlygina jos paviršių, kas svarbu geram regėjimui. Kai ašarų nepakanka – akis išsausėja, tampa nemaitinama bei neapsaugota nuo žalingų išorės veiksnių.

Atsiradus sausai vietai akies paviršiuje, į tai akys iš karto reaguoja lyg į svetimkūnį – parausta, bijo šviesos, peršti, ašaroja. Tai reiškia, kad žmogaus akys yra nepakankamai drėkinamos.

Amerikoje atlikta apklausa parodė, kad apie 48 procentai suaugusių amerikiečių reguliariai patiria sausų akių ligai būdingus simptomus. 43 procentai sergančiųjų sausų akių liga skundėsi, kad sunku skaityti, tiek pat procentų apklaustųjų skundėsi neryškiu regėjimu.

Moterims (62 proc.) dažniau nei vyrams (44 proc.) sausų akių simptomai apsunkino darbą kompiuteriu. Tarp žmonių virš 55 metų amžiaus – 25 procentai pasakė, kad akių sausumo simptomus jaučia daugiau kaip dešimtmetį. Apklausa atskleidė, kad nors pusė amerikiečių skundžiasi sausų akių sukeltais dirginiais, net 69 procentai iš jų niekada nesikreipė į akių ligų gydytoją dėl gydymo.

Kas trečias žmogus patiria sausai akiai būdingus simptomus, o virš 70 metų amžiaus – net 70 procentų žmonių galima diagnozuoti sausų akių ligą. Kita studija parodė, kad mobiliųjų telefonų naudojimas tarp vaikų labai skatina sausų akių ligos išsivystymo riziką, todėl verta tėveliams atkreipti dėmesį, kiek laiko vaikai praleidžia prie telefonų rašydami žinutes, žaisdami žaidimus ar bendraudami feisbuke.

Priežasčių – ne viena

Sausų akių liga vystosi dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirmiausia – sumažėjusios ašarų gamybos.

Tam turi įtakos amžius – vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės, lytis – moterys dėl hormoninių pokyčių nėštumo ar menopauzės metu linkusios sirgti dažniau, tam tikros ligos – reumatoidinis artritas, skydliaukės sutrikimai, sklerodermija, Sjiogreno sindromas, vitamino A stoka, kai kurių vaistų vartojimas – antidepresantų, kontraceptinių tablečių ar pakaitinės hormonų terapijos, vaistų nuo alergijos, nuo padidinto kraujo spaudimo ar Parkinsono ligos.

Antroji priežastis – pagreitėjęs ašarų išgaravimas nuo akies paviršiaus.

Tam įtakos turi aplinkos sąlygos – vėjas, šaltis, dūmai, dulkės, sausas oras dėl kondicionierių, ventiliatorių ar šildymo, retesnis mirksėjimas dėl padidėjusios akių įtampos vairuojant, skaitant, dirbant kompiuteriu ar daug laiko praleidžiant prie planšetinių ir telefono ekranų, netaisyklinga vokų padėtis ar vokų krašto uždegimas – blefaritas, dėl kurio dažnai užsikiša Meibomo liaukos, gaminančios lipidinį ašarų plėvelės sluoksnį.

Taip pat akių sausėjimui įtakos turi įvairios akių ligos, uždegimai, kontaktinių lęšių nešiojimas, akių operacijos, lazerinė regos korekcija. Maždaug pusė nešiojančių kontaktinius lęšius žmonių skundžiasi akių sausumu.

Pašalinti dirgiklius

Taigi dažniausiai sausų akių ligai būdingais simptomais gali skųstis vyresnės nei penkiasdešimties metų amžiaus moterys, vartojančios pakaitinę hormonų terapiją, besilaikančios mažai vitamino A ir Omega-3 rūgščių turinčios dietos arba vidutinio amžiaus žmonės, visą dieną dirbantys kompiuteriu oro kondicionuojamuose biuruose su dirbtiniu apšvietimu, rūkantys ir nešiojantys kontaktinius lęšius.

Gydant sausų akių ligą, svarbu pašalinti ją sukeliančius rizikos veiksnius, tada simptomai sumažės ar net visai išnyks. Tačiau dažnai to padaryti neįmanoma – suprantama, kad darbo kompiuteriu ar biuro, kuriame veikia kondicionierius, atsisakyti negalime. Taip pat amžius ir įvairios ligos, bei nuo jų vartojami vaistai nuo mūsų nepriklauso. Tačiau tai nereiškia, kad esame pasmerkti sirgti.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas dažniausiai sukelia nemalonius akių simptomus ir stengtis rasti būdų, kaip išvengti tokių situacijų. Pavyzdžiui, vengti tiesioginio oro pūtimo į akis – plaukų džiovintuvo, mašinos šildytuvo, oro kondicionieriaus, ventiliatoriaus.

Reikėtų vėdinti patalpas ir drėkinti sausų patalpų orą. Nešioti apsauginius akinius dirbant ir akinius nuo saulės tiek vasarą, kai šviečia saulė, tiek šaltu metų laiku, taip apsaugant akis nuo vėjo. Intensyvaus darbo iš arti metu daryti pertraukėles – pažiūrėti į tolį, pabūti užsimerkus, pamirksėti.

Kompiuterio monitorių statyti žemiau akių lygio, tada akys bus ne taip plačiai atmerktos ir mažiau ašarų išgaruos nuo akies paviršiaus. Jei vargina kontaktiniai lęšiai, reikėtų trumpinti jų nešiojimo laiką arba visai jų atsisakyti. Esant lėtiniam akių sausumui – pastoviai reguliariai vartoti akis drėkinančius lašus.

Taip pat patarčiau mesti rūkyti, gerti pakankamai vandens, valgyti visavertį ir subalansuotą maistą ir nepamiršti mirksėti. Taip pat svarbu laiku kreiptis į akių gydytoją, ypač kai akių simptomai ima varginti ir kenkti gyvenimo kokybei.

Simptomai ir komplikacijų tikimybė

Akių sausumo požymiai gali būti trumpalaikiai arba nuolat pasikartojantys, tačiau gana nemalonūs ir labai įvairūs: svetimkūnio ar smėlio jausmas akyse, deginimas, perštėjimas, graužimas, niežulys, akių paraudimas, šviesos baimė, padidėjęs refleksinis ašarojimas, akių nuovargis, pablogėjęs neryškus regėjimas.

Vienus tokie skundai vargina po darbo dienos, kitus rytais, nes naktį ašarų natūraliai gaminasi mažiau, todėl ryte sausa akis tampa dar sausesne ir visi blogi pojūčiai paaštrėja. Jei simptomai vargina kartais, dažniausiai užtenka dirbtinių ašarų lašų ir vengti situacijų, kurios skatina akies džiūvimą.

Tačiau jei simptomai labai išreikšti ir atsiranda nuolatinis akių skausmas, jautrumas šviesai, paburksta akių vokai, sunku atsimerkti, atsiranda tąsių išskyrų, tai reiškia, kad liga yra gerokai pažengusi. Panašūs simptomai būdingi ir kitoms, dažnai sunkesnėms akių ligoms, todėl žmogus neturėtų pats sau diagnozuoti ligos, o pasikonsultuoti su akių gydytoju. Patvirtinti sausų akių ligą gydytojams padeda specialūs tyrimai.

Norėdamas tiksliai diagnozuoti sausų akių ligą gydytojas oftalmologas pirmiausia įsiklauso į paciento nusiskundimus ir ištiria ašarų tiek kiekybinius, tiek kokybinius parametrus. Iki šiol buvo galima atlikti tik kiekybinius ašarų tyrimus – Širmerio testą ašarų kiekiui nustatyti ir ašarų plėvelės sutrūkimo laiką ant akies paviršiaus.

Apie ašarų kokybę buvo mažai žinoma, o ir atlikti ištyrimo nebuvo galima. Dabar „Kardiolitoje“ yra specialus ašarų kokybei tirti skirtas aparatas, kuris matuoja ašarų osmoliariškumą. Jei ašaros yra hiperosmosinės (hipertoninės, druskingos), tai žalingai veikia akies ragenos epitelio ląsteles, iš jų pasišalina vanduo ir prasideda akies paviršiaus uždegimas. Žinodamas šį faktą, gydytojas ankstyvoje ligos stadijoje gali skirti gydymą, stabdantį uždegimo sukeltus padarinius.

Toks susirgimas gali turėti ir komplikacijų. Iš pradžių diskomfortą sukelia akies dirginiai, pablogėjęs regėjimas, ypač varginantis skaitymas. Visa tai kenkia gyvenimo kokybei. Negydant, nepakankamai ar neteisingai gydant sausų akių ligą, gali prasidėti akies paviršiaus uždegimas.

Sunkesniais atvejais pažeidžiama ragena, atsiranda jos paviršiaus defektai, vėliau opos, ragena plonėja ir gali net prakiurti. Tokiais atvejais regėjimas labai nukenčia, kartais net negrįžtamai. Tada vienintelis gydymas – ragenos persodinimo operacija.

Tiesa, neretai žmogus skundžiasi sausų akių požymiais, tačiau nė vienas tyrimas jokių pažeidimų nerodo. Tai visiškai nereiškia, kad ligos nėra. Ji yra, bet lengvos formos, ir būtina skirti kokybiškų dirbtinių ašarų lašų, kurie išvaduotų nuo nemalonių pojūčių.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()