Atsakyta į klausimą, kuriam laikui įgyjamas imunitetas persirgus koronavirusu - naujausias tyrimas suteikia vilties (57)
Pasveikusių nuo koronaviruso pacientų imuninė atmintis išlieka mažiausiai aštuonis mėnesius. Tai atskleidė vienas naujausių pasaulyje tyrimų, padedančių atsakyti į svarbų klausimą apie COVID-19: kuriam laikui įgyjamas imunitetas persirgus šia liga?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasaulyje kol kas žinoma nedaug atvejų, kad tas pats žmogus būtų sirgęs COVID-19 kelis kartus. Kiek laiko organizmas sugeba apsisaugoti nuo pakartotinio užsikrėtimo koronavirusu?
Organizmo gynybos mechanizmas
Naujausio tyrimo metu paaiškėjo, kad imuninė atmintis remiasi ne tik antikūnais, – ji taip pat susijusi su baltaisiais kraujo kūneliais, vadinamosiomis T ir B ląstelėmis, turinčiomis įspūdingas atminties galias.
Kartu šie du organizmo apsaugos sluoksniai leidžia imuninei sistemai atpažinti koronavirusą ir jį iš naujo užpulti, jei jis kada vėl pakartotinai įsibrauna, – taip užkertamas kelias pakartotinei infekcijai. Naujas mokslininkų tyrimas – nors dar nėra recenzuotas – suteikia vilties, kad tie, kurie jau persirgo koronavirusu, greičiausiai dar gana ilgai juo nesusirgs.
„Daugumai žmonių susikuria didžioji dalis imuninio atsako į šį virusą, ir šių dalių apsauga vis dar veikia nuo maždaug šešių iki aštuonių mėnesių“, – sakė La Choljos (La Jolla) imunologijos instituto Kalifornijoje, San Diege, virusologas ir tyrimo bendraautoris Shane’as Crotty. – Tai visai nebloga žinia, susijusi su imunitetu.“
Kai kurie tyrimai rodo, kad koronaviruso antikūnai – kraujo baltymai, apsaugantys organizmą nuo pakartotinės infekcijos, – išnyksta per kelis mėnesius.
Tačiau šią problemą gali sumažinti T ląstelių žudikių, identifikuojančių ir sunaikinančių užkrėstas ląsteles, taip pat pagalbinių T ląstelių, kurios informuoja B ląsteles, kaip kurti naujus antikūnus, atliekamas vaidmuo.
„Visi šie elementai sukurti veikti kartu: jei bet kuriame asmenyje viena imuninės sistemos dalis ne per stipriausia, kita gali tai kompensuoti. Taigi prasminga būtų matuoti viską“, – teigė Sh.Crotty.
Nustatė antikūnų šaltinį
Tad mokslininkų grupė ir matavo abu T ląstelių tipus, B ląsteles ir antikūnus kraujo mėginiuose, paimtuose iš 185 žmonių, kurie pasveiko nuo COVID-19.
Beveik 40 dalyvių kraujo davė kelis kartus, o kai kurie praėjus ir daugiau nei šešiems mėnesiams po ligos. Tai leido mokslininkams įvertinti, kaip laikui bėgant pasikeitė pacientų imuninis atsakas.
„Po infekcijos antikūnai ir T ląstelių atsakas išsivysto per 1–2 savaites.
Tada jų padaugėja ir kiekis pasiekia piką, – teigė kitas La Choljos instituto imunologas ir Sh.Crotty bendraautoris Alessandro Sette. – Per 4–6 mėnesius jų skaičius smukteli, bet stabilizuojasi ir išsilaiko maždaug pusę metų.“
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad laikotarpiu tarp pirmo ir šešto mėnesių pacientų B ląstelių lygis padidėjo. Tai, anot A.Sette, ypač gerai, nes B ląstelės yra būsimų antikūnų šaltinis.
„Kai pradinės viruso invazijos nebelieka, B ląstelės nustoja kovoti, nustoja gaminti antikūnus, – sakė jis. – Bet jos vis dar yra ten, jei viruso ataka atnaujinama: jei kūne cirkuliuoja besiplečianti B ląstelių armija, tai regeneruoja antikūnų atsaką.“
Tyrimo duomenimis, antikūnų pastebimai sumažėja ties šešių mėnesių riba.
Tačiau Sh.Crotty teigė, kad toks sumažėjimas būdingas bet kokiai infekcijai, o ne pats savaime kelia susirūpinimą.
A.Sette ir Sh.Crotty pacientus galėjo stebėti tik aštuonis mėnesius nuo tada, kai jie užsikrėtė, nes pandemija trunka dar ne visus metus. Bet jie mano, kad lėtas pacientų T ir B ląstelių skaičiaus mažėjimas reiškia, jog šios ląstelės tarnaus kur kas ilgiau nei tyrimo metu analizuotas laikotarpis.
„Imuninis atsakas atitinka numatytą scenarijų ir yra stabilus mažiausiai aštuonis mėnesius, – sakė A.Sette ir pridūrė: – Trajektorija nerodo, kad jis žlugs devinto mėnesio pirmą dieną.“
Dalis žmonių – labiau pažeidžiami
Baltieji kraujo kūneliai, išsivystę reaguojant į kitus virusus, gali išlikti daugelį metų. Pavyzdžiui, raupams būdingos T ląstelės išsilaiko apie 10 metų, o su šiuo virusu kovojančiuos B ląstelės lieka net 60 metų.
T ląstelės, būdingos SARS – kitam koronavirusui, kuris su šiuo naujuoju koronavirusu SARS-CoV-2 dalijasi 80 procentų savo genetinio kodo, taip pat, atrodo, yra ilgalaikės.
Liepos mėnesio tyrime T ląstelių buvo ieškoma 23 žmonių, persirgusių SARS, kraujo mėginiuose. Praėjus 17 metų po susirgimo jie vis dar turėjo specifinių SARS būdingų atminties T ląstelių.
Sh.Crotty tyrimas parodė, kad maždaug 90 procentų žmonių susikuria tvirtą koronaviruso imunitetą, paremtą antikūnais bei T ir B ląstelėmis. Bet ne visi susikuria visus tris imuninius elementus vienodu lygiu – nedideliam dalyvių pogrupiui susikūrė tik kai kurie imuniteto elementai arba nė vienas iš jų.
„Atrodo, kad tiems pacientams būdinga silpna imuninė atmintis, todėl jie palyginti greitai gali būti jautrūs naujai pakartotinei infekcijai“, – sakė Sh.Crotty.
Jo kolega A.Sette viltingai pridūrė: „Tikrai norėtųsi, kad kovai su virusu susiburtų visas imuninės sistemos orkestras.“
Tokio skirtumo tarp žmonių priežastis nėra aiški, tačiau tyrimo autoriai nustatė, kad tų pacientų, kuriems su COVID-19 sekėsi tvarkytis geriau, atvejais veikė kelių tipų imuninės ląstelės.
Tie, kuriems sekėsi prasčiau, turėjo vieno tipo ląsteles ar mažiau. Bet kol mokslininkai neturės galimybių tirti naujojo koronaviruso ilgesnį laiką, tol nebus galimybės numatyti, kiek laiko išlieka imunitetas.
„Tiesiog nėra jokio būdo atlikti greitą kraujo tyrimą, kad galėtumėte pasakyti, kad imuninė atmintis jums išliks dešimt metų, – apibendrino Sh.Crotty. – Taigi teks laukti ir stebėti.“
Parengta pagal Business Insider.
