Tikra kosminė archeologija: pasirodo, kad Paukščių Tako baldže vis dar yra nuo jo formavimosi likusių „fosilijų“ ir tai yra informacijos lobynas ()
Paukščių Takas, kaip ir dauguma kitų diskinių galaktikų, turi centrinį telkinį – elipsoidinę žvaigždžių, dujų ir dulkių struktūrą, pūpsančią disko viduryje. Kai kurių galaktikų baldžai susiformuoja pačioje galaktikos jaunystėje, dar net prieš diską. Kitų formuojasi tolygiai iš disko žvaigždžių, kintant jų orbitoms. Kaip formavosi Paukščių Tako baldžas?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Į šį klausimą atsakyti turėtų padėti naujas atradimas, rodantis, kad baldže vis dar yra nuo jo formavimosi likusių „fosilijų“.
Jau seniau žinoma, kad spiečius Terzan 5 turi dvi žvaigždžių populiacijas, vieną 12 milijardų amžiaus, kitą gerokai jaunesnę, o jo žvaigždžių cheminės sudėties įvairovė labai panaši į viso baldžo žvaigždes.
Dabar atrastas antras toks pat spiečius – Liller 1. Pats spiečius irgi žinomas seniai, bet tik nauji labai detalūs stebėjimai leido įvertinti jo žvaigždžių savybes.
Liller 1 taip pat turi bent dvi žvaigždžių populiacijas – 1-3 milijardų metų ir 12 milijardų metų amžiaus, jų cheminė sudėtis taip pat gerai atitinka viso baldžo sudėtį. Įprastai spiečiuose randama arba viena žvaigždžių populiacija, arba dvi panašaus amžiaus, o cheminė sudėtis turėtų gerokai skirtis nuo aplinkos, kurioje spiečiai skrajoja. Vienas neįprastas spiečius galėtų būti laikomas anomalija, tačiau du – jau tendencija.
Taigi šiuos spiečius derėtų laikyti baldžo formavimosi fosilijomis – liekanomis žvaigždžių sistemų, kurios susijungė ir suformavo Paukščių Tako baldžą.
Tikėtina, kad panašių sistemų gali būti ir daugiau – jų atradimas padės geriau suprasti Paukščių Tako, o kartu ir kitų galaktikų, baldžų istoriją.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy.
