5. Kolosalus kosminis krateris

Kaip ir galaktikos ugnikalniai, juodosios skylės kartais įkaista ir skleidžia neįtikėtinus energijos protrūkius, išmušdamos skyles aplinkinėse dujose ir medžiagose. Šiais metais rentgeno ir radijo teleskopai atrado vieną didžiausių visatos matytų „kraterių“.

Panašu, kad didžiulė juodoji skylė Ophiuchus galaktikos spiečiaus centre tam tikru tolimos praeities momentu išmetė milžinišką energijos kiekį – į atsivėrusį „kraterį“ galėjo tilpti penkiolika Paukščių Tako galaktikų.

Didžiulis jo dydis paskatino astronomus iš pradžių atmesti sprogimo galimybę, tačiau tokią teoriją patvirtinta nustačius, kad krateris matomas ir rentgeno, ir radijo bangomis. Energijos kiekis, kurio reikėtų norint palikti tokį tarpgalaktinį pėdsaką, yra nesuvokiamas.

4. Pasikartojantys radijo signalai

Greitasis radijo pliūpsnis (FRB) yra viena didžiausių kosminių paslapčių per pastaruosius dešimtmečius – ir šiais metais padaryti nauji šio reiškinio atradimai.

Dauguma šių signalų yra vienkartiniai įvykiai, trunkantys tik milisekundes, tačiau buvo pastebėta, kad keletas jų kartojasi atsitiktiniais intervalais. Ar bent jau astronomai manė, kad jie buvo atsitiktiniai. 2020 m. pradžioje astronomai atrado vieną FRB, kuris kartojasi 16 dienų ciklu, per kurį maždaug keturias dienas sklinda radijo signalas, o kitas 12 dienų tyli.

Po kelių mėnesių kitas tyrimas atrado dar vieno radijo pliūpsnio ciklą, kuris buvo atidžiai stebimas nuo 2012 m. Aštuonerių metų stebėjimai parodė, kad šis FRB yra 157 dienų ciklo – aktyvus būna 90 dienų, tada tyli 67 dienas.

3. Atrastas greitasis radijo pliūpsnis Paukščių Tako galaktikoje

Didžiausias užuomina apie FRB paslaptį, kuri gali atskleisti jų kilmę, buvo pirmą kartą aptikta kaip FRB signalas  mūsų galaktikoje.

Šių metų balandį astronomai užfiksavo aktyvumą iš magnetaro, ypač tankios neutroninės žvaigždės su galingu magnetiniu lauku. Šis kartu su įprastais rentgeno spinduliais skleidė ryškų radijo bangų pliūpsnį, kuris įtartinai atrodė kaip FRB.

Jau anksčiau buvo manoma, kad magnetarai skleidžia FRB signalus, o šis naujas atradimas šį įtarimą patvirtino.

2. Galingiausias Visatos magnetas

Šiais metais astronomų dėmesį patraukė ir kita neutroninių žvaigždžių rūšis - nustatyta, kad pulsaras turi stipriausią magnetinį lauką, kokį kada nors buvome pastebėję Visatoje.

Astronomai apskaičiavo, kad šio pulsaro magnetinis laukas siekia vieną milijardą teslų (T). Pavyzdžiui, Saulės magnetinis laukas viršija maždaug 0,4 T, o Žemė vos 30 mikroteslų. Vidutinė baltoji nykštukinė žvaigždė gali siekti 100 T, o stipriausias magentinis laukas, kada nors sukurtas laboratorijoje Žemėje, yra 1200 T.

Šio pulsaro 1 milijardo teslų magnetinio lauko pakaktų, kad suskaidytų jus po atomą.

1. Naujausia kosminė paslaptis

Kai FRB yra beveik išaiškinti, atsirado nauja kosminė paslaptis, kurios astronomai negali paaiškinti. „Neįprasti radijo apskritimai“ (ORC) yra nepaaiškinami radijo spinduliavimai, neatitinkantys jokio žinomo objekto ar reiškinio.

Radijo vaizduose iki šiol rasta tik keletas ORC ir jie neskleidžia jokių optinių, infraraudonųjų ar rentgeno spindulių signalų. Astronomai dar negali pasakyti, kiek jie yra toli ar dideli - jie gali būti kelių šviesmečių pločio dėmės, esančios Paukščių Take, arba gali būti už mūsų galaktikos ribų ir būti milijonus šviesmečių dydžio.

Atrodo, kad šie „neįprasti radijo apskritimai“ yra visiškai naujas astronominis objektas, nors jie gali būti susiję su kažkuo, apie kurį mes jau žinome. Bet kokiu atveju bus įdomu stebėti ateinančių metų atradimus apie šią naujausią Visatos paslaptį.

Komentarai (1)