Profesorius Čaplinskas įspėjo: 2022 metų rudenį gresia dar viena didelė pandemija – ją lems ir dabartinė situacija ()
Žmonės vis stebisi: kur dingo gripas, kad apie jį nebešnekama. Negi per koronaviruso pandemiją visi staiga nustojo sirgti gripu?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ir išties, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pateikiami duomenys, bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis praėjusią, 52-ąją 2020 metų savaitę, tai yra gruodžio 21–27 dienomis, siekė 25,4 atvejo 10 tūkstančių gyventojų, kai pernai tuo pačiu metu sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 31, o per 2018–2019 metų gripo sezoną – net 42,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Apskritai per 2018–2019 m. sezoną sergamumas gripu ir ŪVKTI buvo gerokai aukštesnis negu 2019–2020 m. sezono metu, o šiemet jis – netgi ženkliai žemesnis negu sezoną prieš tai.
Maža to, kaip pranešė NVSC, šį gripo sezoną dėl gripo ligoninėse nesigydė nė vienas asmuo.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius profesorius Saulius Čaplinskas portalui „Delfi“ sakė matantis dvi pagrindines priežastis, kodėl šiuo metu apie gripą girdime mažiau.
„Viena, be abejo, yra ta, kad pasikeitė žmonių elgesys ir, saugodamiesi kovido, žmonės, natūralu, kad mažiau suserga peršalimo ligomis ir gripu.
Antras dalykas, kad ULAC buvo uždrausta komunikuoti apie gripą. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras to paprasčiausiai nespėja ir nepajėgia padaryti – neturi tam resursų. O, kadangi mums uždrausta apie tai kalbėti, mes mažiau ir komunikuojame. Aišku, kad visuomenei nėra gerai, jeigu ribojama informacija ir teisė žinoti apie tai, kas dedasi“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, kad įbauginti koronaviruso ir to, jog, susirgus ir COVID-19 infekcija ir gripu, šios dvi ligos viena kitą gali komplikuoti, žmonės šį rudenį ėmė aktyviau skiepytis nuo gripo. Suaktyvėjusį žmonių skiepijimąsi šiemet pastebėjo ne vienos gydymo įstaigos vadovas.
„Gripo vakcinų poreikis 2020 metais buvo tikrai didelis, nes ne vienas Europos Sąjungos ir Lietuvos sveikatos politikos pareigūnas yra minėjęs, kad sirgti abiem viruso atmainom yra ypatingai sudėtinga. Dėl to 2020 metais, palyginti su 2019-aisiais, žmonės labai aktyviai skiepijosi. Kas gali paneigti, kad tai tikrai pagelbėjo sumažinti sergamumą gripu?“ – svarstė diagnostikos centrų „Affidea Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Orlovas.
Vis tik profesorius S. Čaplinskas įspėjo – gripas niekur nedings ir ateityje netgi gali smogti dviguba jėga.
„Prognozuojama, kad 2022 metais vėl galime turėti didelį gripo protrūkį, nes bus daug žmonių, kurie nebuvo susidūrę su gripu, nesirgo juo. Jeigu jie dar nebuvo ir skiepyti, tai paprasčiausiai atsiras didelis sluoksnis imlių gripui žmonių“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Profesorius pridūrė: „Ekspertai prognozuoja, kad gripo šuolio galime tikėtis 2022 metų rudenį. Gripo virusas vis tiek plis, vis tiek mutuos. Tada, tikėtina, gripo gali būti netgi daugiau negu koronaviruso“.
Kartu S. Čaplinskas pastebėjo, kad niekada nežinome, kada vėl gali atsirasti nauja zoonozė ir sukelti naują pandemiją, apie ką vos prieš keletą dienų perspėjo ir Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas.
„Specialistams čia ne naujiena. Lygiai taip pat, kaip ir šis koronaviruso protrūkis, kuris buvo seniai prognozuojamas, tik nebuvo aišku, kada ir koks virusas tą padarys ir iš kur išplis. Bet, kad taip bus, buvo prognozuojama.
Dabar lygiai taip pat prognozuoja, kad bus ateityje irgi. Tik kokiomis apimtimis, koks virusas ir iš kokių šalių, šiandien atsakyt negalime“, – sakė profesorius.