Encelade tarpsta gyvybė? Naujausi tyrimai apie Saturno palydovą atskleidė naujų detalių ()
Saturno palydovas Enceladas po paviršiaus ledynais slepia vandenyną, iš kurio kartais trykšta geizeriai. Juose atrastos vandenilio molekulės leidžia spręsti apie gelmėse esančią energiją ir vykstančias įvairias chemines reakcijas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujame tyrime nagrinėjama, kokios tos reakcijos galėtų būti ir kiek energijos jos galėtų išlaisvinti. Tyrėjai apskaičiavo galimą reakcijų eigą bei jų produktų gausos kitimą trim atvejais. Pirmuoju atveju vandenyne reikšmingos tik deguonies ir vandenilio peroksido molekulės, o kitais dviem – dar ir redukuojančios ištirpusios molekulės arba vandenyno dugne esantys mineralai.
Visais trim atvejais tikėtinas laisvosios energijos kiekis susidarančiame reakcijų tinkle yra pakankamas, kad žemiški mikroorganizmai galėtų gaminti adenozino trifosfato molekules – pagrindinį gyvų organizmų energijos kaupimo junginį.
Taip pat apskaičiuota, kad deguonies kiekis visais trim atvejais būtų pakankamas, kad Encelado vandenyno dugne galėtų egzistuoti maždaug viena deguonimi kvėpuojanti ląstelė kubiniame centimetre. Metanu kvėpuojančių ląstelių galėtų būti kelis šimtus kartų daugiau – panašiai, kaip ir Žemės vandenynuose bei Antarktidos ežeruose.
Nors šie skaičiavimai jokiu būdu neįrodo, kad Encelade egzistuoja gyvybė, jie atskleidžia, kad palydovo gelmėse gali vykti daugybė įdomių cheminių reakcijų.
Tyrimo rezultatai publikuojami Icarus.
