Kai kuriems žiema ir šaltis asocijuojasi ne su šiltomis kojinėmis ir keliais sluoksniais drabužių, bet su šuoliu į eketę ar išsivartymu sniege. Tokius žmones mes vadiname sveikuoliais ir su nuostaba žiūrime, iš kur jie turi tiek valios. Bet galbūt grūdintis ir padėti savo sveikatai galime ir ne tokiais drastiškais būdais? Apie tai laidoje „Sveiki! su gydytoju V. Morozovu“ papasakojo šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

– Kaip grūdinimasis veikia organizmą? Kas tuo metu vyksta kūne, kai įšokame į ledinę eketę?

– Iš tiesų, įšokti iškart į ledinę eketę yra pakankamai drastiškas ir žiaurus būdas save grūdinti. Grūdinimasis yra saugus, pakartotinas streso sukėlimas savo kūnui. Ir esminis dalykas yra saugus bei pakartotinas. Tai, kas mūsų nenužudo, daro mus stipresniais. Deja, bet jei 10 metų nieko nedarėme, šiltai sėdėjome ant sofos ir gurkšnojome alų, tada staiga įšokome į ledinę eketę, gali mus ir nužudyti.

– O ką pats kūnas pradeda daryti, kai patiria stresą? Pradeda kažką gaminti, kas mus apsaugo nuo ligų?

– Taip, grūdinimosi esmė yra pripratinti kūną prie tam tikrų sąlygų. Dažniausiai grūdinimasį suprantame labai siaurai – būtent pripratimas prie šalčio. Bet tai nėra tik toks pripratimas. Patiriant stresą organizmas ima mobilizuotis, investuoti į šilumos apykaitą, geriau aprūpinti krauju savo odą ir gleivines, kad jos būtų atsparios, taip greitai neatšaltų ir neįleistų priešo į kūnų vidų. Grūdinimasis skatina ląstelių atsinaujinimą, greitesnį metabolizmą. Gauname dirgiklį ir auginame atsaką į jį. Lygiai tas pats yra su šalčiu, karščiu, stresu, skausmu ir panašiai. Grūdinimasis yra reflekso lanko stiprinimas.

– Tai pritartumėte tokiai nuomonei, kad komfortas yra didžiausias sveikatos priešas?

– Turbūt taip. Gyvename per sočiai, per tingiai ir per šiltai.

– Paminėjote, kad ne tik šokimas į ledinę eketę ar išsivartymas sniege yra vieninteliai grūdinimosi būdai. Galbūt dar galėtumėte praplėsti tą sąrašą?

– Taip, grūdinimosi suvokimas tik kaip reakcijos į temperatūrą tobulinimas, yra labai siauras. Grūdinimasis yra ta pati sveika mityba, periodinis pabadavimas, miego–poilsio režimo laikymasis, ribotas, saugus, bet pakartotinas fizinis krūvis. Visa tai sudaro mūsų grūdinimasį. Kodėl moterys yra labiau atsparios skausmui ir kraujavimui? Nes kiekvieną mėnesį tą patiria. Dėl to tai irgi yra tam tikras grūdinimasis. Bet tai turi būti saugus stresas.

– Tarkime, dabar mūsų žiūrovas nutaria, kad jam reikia pradėti grūdintis. Kaip suprantu, tai turi vykti palaipsniui ir tikrai negalima iškart šokti į eketę, kai lauke –15 laipsnių šalčio?

– Taip, bet ir laukti šilto oro, kad žmogus galėtų pabūti lauke, nereikia. Jei sugalvojame, kad reikia pagerinti sveikatą, tai darome iškart, o ne kažkada vėliau. Užtenka kasdien išeiti aktyviai pasportuoti lauke. Jei visgi norime šilumos ir šalčio procedūrų, galime pradėti su kontrastiniu dušu. Vaikus galima pratinti žaidžiant su 2 kibirėliais – mėlynu ir raudonu. Viename šaltas vanduo, kitame šiltas. Ir tada žaisti, kad atskrenda ledinis ir ugninis drakoniukai. Galima išeiti basomis į balkoną minutei ir pažiūrėti, kaip reaguos oda. Tai nebūtinai turi būti visų receptorių panardinimas į šaltą vandenį.

– Tai galbūt galėtume mažais žingsneliais sudėlioti tą žmogaus grūdinimosi kelionę, nuo mažo žingsnio iki įšokimo į eketę. Kaip tai turėtų atrodyti?

– Tai turėtų būti daroma reguliariai, idealu – tuo pačiu metu, pavyzdžiui, ryte ar vakare. Palaipsniui reikia didinti stresą. Jei žmogus yra jaunas, sveikas, gerai nusiteikęs ir šokimą į eketę kaip iššūkį, kurį reikia įveikti ir jaučia adrenalino antplūdį, galbūt ir dabar tą gali daryti ir viskas bus gerai. Tik klausimas, jei jis tą darys nuolat ir kasdien, koks bus ilgalaikis poveikis. Dėl to reikia pradėti nuo labai trumpo laiko. Jei šokimą į eketę priimame kaip pasipuikavimą, tai nieko gero nebus. Todėl patarčiau palaipsniui, palengva, galbūt pradėti nuo išėjimo į lauką kasdien ir vis didinant laiką. Būtinai pridėti fizinį krūvį, nes vien pastovėjimas šaltame sniege neturės tokio efekto. Palengva didinant laiką galbūt neatėjus vasarai galėsime šokti į šaltą vandenį.

– O jei žmogus nepaklauso šios taisyklės ir jau dabar nori šokti į ledinį vandenį – kas gresia tokiu atveju?

– Jei jis sveikas ir gerai nusiteikęs, tikiu, kad viskas bus gerai. Vis dėlto per didelis stresas kūnui ir per didelis atšalimas gali turėti pasekmių kūnui ir žmogus susirgs peršalimo ligomis, ginekologinėmis ar urologinėmis ligomis, gali būti audinių nušalimas.

– Pradedame grūdintis, viską darome saugiai – po kiek laiko galime tikėtis pirmųjų rezultatų? Ar išvis yra toks pirmasis rezultatas ir, jei taip, ką turėtume savo kūne pastebėti?

– Pastebėti galime iškart, jei viską darome gerai ir mums tai patinka – jaučiame pasitenkinimą ir energijos antplūdį. Nesvarbu, ar išėjome į lauką pabėgioti ar nukasti sniego, ar išdrįsome palįsti atsisukti šaltesnį vandenį duše. Jei turime tikslą ir jį pasiekiame, organizmas mus apdovanoja ir išskiria endorfinus. Jei kalbame apie atsparumą infekcijoms, turėtų praeiti apie porą savaičių, kad atsinaujintų kraujo ląstelės ir gleivinė, kuri pasidarytų atsparesnė šalčio poveikiui. Nes tiesioginis sušalimas, kai gleivinė sušalusi, infekcija išplinta po visą organizmą.

– Ir vis dėlto tikriausiai reikėtų paminėti, kad grūdinimasis nesudaro specifinio imuninio atsako. Esu mačiusi nemažai žmonių, kurie sako, kad vartoja papildus ir grūdinasi, dėl to jų „nepaims“ joks koronavirusas ar kita infekcija.

– Ir taip, ir ne, medicinoje nėra absoliučių tiesų. Abu šie imunitetai vienas kitą papildo. Nespecifinis imunitetas sudaro barjerinį imunitetą – nepraleisti infekcijos toliau nei gleivinė. Galėtume palyginti su pastato gynybine siena, kuo ji storesnė, tuo priešui sunkiau pro ją praeiti. Kitas nespecifinio imuniteto būdas gintis yra sunkioji artilerija: bombardavimas, sprogmenys, kai organizmas taškosi, kad žudytų priešą, bet šiek tiek pažeidžia ir save. Specifinis imunitetas yra taškinio veikimo – ištreniruoti eiliniai kareiviai, kurie žino, kur tiksliai šaudyti ir kaip pagauti priešą. Nespecifinis imunitetas sukels didelį karščiavimą, sekins, nekovos tiesiogiai prieš virusą, bet neleis patekti dideliam viruso kiekiui, jei būsime užsigrūdinę. Specifinis imunitetas yra saugesnis, bet lėčiau atsirandantis.

– Kiek apskritai reikia laiko grūdintis? Ar tai jau turi būti gyvenimo būdas?

– „Prisigrūdinti“ į priekį negalima – tai turi būti tęstinis ir nuolatinis procesas, jei norime gyventi sveikai. Manoma, kad nustojus grūdintis efekto nebelieka po 2–3 savaičių. Per tiek laiko atsinaujina kraujo kūneliai. O kad vėl pasiektume tą patį efektą, kartais prireikia poros mėnesių.

– Sakoma, kad grūdinimasis gali išgydyti autoimunines ligas. Ar tikrai taip įmanoma?

– Ne tik autoimunines ligas, bet ir alergijas, ir onkologinius susirgimus. Mūsų imunitetas tikrai gali tam padėti. Reikia prisiminti, kad autoimuninės ligos yra neadekvatus atsakas prieš mūsų pačių organizmo audinius. Todėl stimuliuoti tokį imunitetą reikėtų labai palengva, kad nebūtų per didelio streso kūnui. Grūdinimasis nėra tik braidymas sniege ar šokimas į eketę – tai ir fizinis krūvis, ir išėjimas į lauką ir ta pati sveika mityba.

– Na, o jei žmogus sako, kad jam tikrai labai nepatinka šaltas vanduo ir nenori duše maudytis po lediniu vandeniu – ar jam yra kokių nors alternatyvų?

– Kaip tik visiems ir patarčiau negalvoti tik apie drastiškas grūdinimosi priemones. Išeiti pasivaikščioti į lauką, giliau pakvėpuoti fizinio krūvio metu jį didinant – to visiškai užtektų, kad bent jau mūsų gleivinės priprastų prie šaltesnio oro. Nereikia pradėti nuo 5 km bėgimo, užtenka pasivaikščiojimo. Grūdintis galime šiek tiek dirginant savo odą, pavyzdžiui, pavaikštant basomis po masažo kilimėlį. To irgi užtenka.

– Kokias klaidas daro žmonės, kurie pradeda grūdintis? Ko tikrai reikėtų vengti, norint sveikatai padėti?

– Pagrindinės klaidos yra dvi: labai staigi pradžia ir kai tai daroma nenuosekliai, darant didžiules pertraukas.

– Ačiū, gydytojau, už pokalbį.

Komentarai ()