Atrastos užuominos atskleidė netikėtą ir mokslininkus gluminantį istorijos puslapį: prieš 19 milijonų metų rykliai patyrė dramatišką populiacijos sumažėjimą - kodėl išnyko net 90 proc. ryklių? ()
Šiomis dienomis išgirsti apie ryklius dažniausiai galime nykstančių rūšių kontekste. Ko daugelis nežino yra tai, kad prieš 19 milijonų metų rykliai patyrė dramatišką populiacijos sumažėjimą, mokslininkams keliantį daugybę neatsakomų klausimų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rykliai patyrė 30-40 proc. nuostolių po asteroido smūgio, kuris prieš 66 mln. metų išnaikino visus neplaukiojančius dinozaurus. Tačiau po to rykliai apie 45 mln. metų taikiai dominavo vandenynuose ir be didesnių problemų išgyveno net tokius didelius klimato sutrikimus kaip paleoceno ir eoceno terminis maksimumas – maždaug prieš 56 mln. metų įvykęs staigus pasaulinis anglies dioksido kiekio padidėjimas ir temperatūros kilimas.
Dabar po dviem didžiuliais Ramiojo vandenyno regionais esančiose smulkiose raudono molio nuosėdose rastos užuominos ryklių istoriją papildo nauju, netikėtu skyriumi. Paimtos fosilijos atskleidžia iki šiol nežinomą ir dramatišką ryklių išnykimą, per kurį šių plėšrūnų populiacija staiga sumažėjo iki 90 procentų, rašoma birželio 4 d. žurnale „Science“.
Priežastis lieka paslaptyje
„Tai didžiulė paslaptis“, – sako Jeilio universiteto paleobiologė ir okeanografė Elizabeta Sibert.
„Rykliai egzistuoja jau 400 mln. metų. Jie praėjo pragarą ir atgal. Ir vis dėlto šis įvykis išnaikino iki 90 proc. jų.“ Ryklių kūnai daugiausia sudaryti iš kremzlių, kurios nėra linkusios suakmenėti. Tačiau jų oda padengta mažyčiais žvyneliais, arba odos danteliais, kurių kiekvienas yra maždaug žmogaus plauko folikulo pločio. Šie žvyneliai puikiai atspindi ryklių gausą praeityje: kaip ir ryklių dantys, žvyneliai yra pagaminti iš mineralo bioapatito, kuris lengvai išsilaiko nuosėdose.
Tyrėjai nesitikėjo pamatyti nieko ypač stebinančio. Nuo 66 mln. metų iki maždaug 19 mln. metų žuvų dantų ir ryklių žvynų santykis nuosėdose buvo pastovus – maždaug 5:1. Tačiau staiga – komandos vertinimu, per 100 000 metų, o gal net greičiau – šis santykis smarkiai pasikeitė ir dabar 1 ryklio žvynui tenka 100 žuvų dantų.
Staigus ryklių žvynų išnykimas sutapo su ryklių žvynų formų gausos pokyčiais, kurie leidžia spręsti apie biologinės įvairovės pokyčius.
Daugumos šiuolaikinių ryklių žvynai turi linijinius dryžius, kurie gali šiek tiek padidinti jų plaukimo efektyvumą. Tačiau kai kurių ryklių žvynai yra įvairių geometrinių formų. Analizuodami skirtingų formų žvynų gausos pokyčius prieš ir po 19 mln. metų, mokslininkai apskaičiavo, kad ryklių biologinė įvairovė sumažėjo 70-90 proc.
Įspėjimas dabarčiai
Sibertas sako, kad nėra jokio akivaizdaus klimato įvykio, kuris galėtų paaiškinti tokį masinį ryklių populiacijos pasikeitimą. Išsiaiškinti išmirimo paslaptį yra ilgame klausimų, į kuriuos ji tikisi atsakyti, sąraše.
Vos per pastaruosius 50 metų ryklių gausa vandenynuose dėl pernelyg intensyvios žvejybos ir vandenynų atšilimo dramatiškai sumažėjo daugiau kaip 70 proc. Mokslininkai rašo, kad ryklių ir kitų pagrindinių jūrų plėšrūnų, pavyzdžiui, banginių, nykimas vandenynuose turi „gilių, sudėtingų ir negrįžtamų ekologinių pasekmių“.