Atėjus vasarai ir kaitinant saulei medikai įspėja, kad per daug saulės gali būti visai ne į naudą.

Hidrometeorologinė tarnyba prieš kelias dienas pranešė, kad, kartu su kaistančia vasara, didėja ultravioletinės spinduliuotės kiekis. Šie spinduliai sukelia neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Ypač pažeidžiamos akys ir oda.

Apie saulės poveikį mūsų kūnams „Žinių radijo“ laidos „Ryto espresso“ vedėjas Tomas Loiba kalbėjosi su Vilniaus universiteto profesore gydytoja dermatovenerologe Matilda Bylaite-Bučinskiene.

– Kokie buvimo saulės kaitroje privalumai odai ir organizmui, neskaitant estetinių, kad tampame rudi, gražūs, vasariški?

– Visų pirma, be abejo, tai yra emocijos. Žmogus jaučiasi žymiai energingesnis, labiau pailsėjęs. Pagerėja nuotaika, imlumas, darbingumas – visa tai labai pozityviai stimuliuoja žmogų.

Saulės šviesa atpalaiduoja. Saulė siejama su geromis atostogomis, poilsiu.

Taip pat žinome, kad oda, būdama saulėje, gamina vitaminą D. Dauguma spekuliuoja, kad užtenka būti ilgai ir jo prisigaminsime daug. Bet iš tiesų oda sugeba pagaminti tik tam tikrą vitamino D kiekį.

Viskas vyksta pagal saulės ritmą, dienos-nakties ritmą. Mums tai be galo svarbu, nes žmogui tai daugiau suteikia energijos: kuo labiau apsiniaukę, kuo mažiau saulės, tuo labiau mus tai veikia.

Bet saulėje nereikia būti paranojiškai ilgai. Dauguma dermatologų prieš kiekvienas vasaros atostogas grėsmingai primena apie saulės žalą. Reikia neužsimiršti. Mes siekiame atostogų, bet saulė yra gana aktyvi – tą patyrėme praeitą savaitgalį. Jau tikrai daug pacientų kreipėsi dėl nudegimų arba, apžiūrėdami pacientus dėl kitų ligų, matėme, kad jie yra stipriai nudegę, net ir oda lupasi. Taigi, reikia apsisaugoti.

Saulė šildo, glosto mūsų kūną, mums suteikia daug džiaugsmo, bet ji visada daro ir žalą: ūmų pažeidimą, kada mes galime pajausti vakare, jeigu stipriai nudegame, ir ilgalaikį poveikį, odos pažaidą, kada po 10–20 metų pradeda atsirasti įvairūs odos gerybiniai dariniai, tokie kaip seborėjinės keratozės. Tiems, kas praleidžia daug laiko lauke sportuodami, gali vystytis ir daugybinės aktininės keratozės, ypač 60–70 metų amžiaus žmonėms.

Vienas dažniausių vėžių yra bazalinių ląstelių karcinoma. Kadangi dabar jaunimas labai aktyviai būna saulėje, Lietuvoje populiarus vandens sportas, tai matome, kad ir jaunesni žmonės gali susirgti šia bazalioma.

Labiausiai iš visų piktybinių odos darinių bijome melanomos. Kiekvienas dermatologas jaučia pareigą ir norą nepražiūrėti šito vėžio. Jis gana klastingas. Ne visada atrodo, kad jis toks blogas, nes dauguma vėžių nėra skausmingi. Žmogus nieko nejaučia ir, jeigu nėra pastabus, jis nemato tos tamsesnės dėmelės arba pakitusio apgamo, ar staiga augančio tamsaus darinio, arba netgi rožinio – kartais būna netgi pigmentinės melanomos.

Taigi, melanoma – pats grėsmingiausias odos vėžys. Jis gali atsirasti akių dugne, kitose vietose. Reikia saugoti ne tik kūno odą, bet ir akis. Ne tik dėl stiliaus dėvime tamsius ultravioletą blokuojančius akinius, bet ir dėl to, kad apsisaugotume nuo ankstyvo akių senėjimo ir pažaidos.

– Išvardijote daug sutrikimų ir ligų, kurias sukelia buvimas saulėje. Kaip supratau, gali šią vasarą per ilgai pabūti saulėje ir liga ar kažkoks sutrikimas išsivystys netgi po keleto metų, ar ne?

– Čia toks ir paradoksas, kad didžiausia pažaida odai nutinka paauglystėje, vaikystėje arba jaunystėje iki 25 metų.

Anksčiau jaunimas ir vaikai daugiau būdavo lauke, daugiau užsiiminėdavo sportu. Užmigimai, pabuvimai, statiškas sėdėjimas, žaidimas kortomis arba šachmatais – tokiu atveju žmogus labiau nusvyla, daugiau nudega oda.

Stiprūs nudegimai yra pavojingi melanomos atveju – rizika didėja jai atsirasti. Ilgalaikis poveikis yra daugiau kitiems nemelanominiams vėžiams ir pažaidai.

Ilgiau pabuvę saulėje galime jausti deginimą, perštėjimą. Saulė, tiesa, kartais, kaip žmonės sako, „padžiovina“ spuogus, bakterines infekcijas.

Bet visgi ji labai stipriai ir slopina imunitetą: dauguma žino, kad prasideda lūpų pūslelinė, sėdmenų srityje išlenda pūslelinė. Ji turi ir imunitetą supresuojantį poveikį, bet jo mes nepajaučiame, nes organizmas – visagalis, dažnai tą pažaidą atstato per keletą dienų. Visgi oda yra tas organas, kuris niekad nieko nepamiršta – jis turi savo kaupyklą, savo banką visos informacijos: kiek kartų per gyvenimą yra tekę pažeisti odą, kiek ilgai buvote saulėje.

Vėlgi, tai priklauso nuo to, koks yra odos tipas. Pavyzdžiui, tamsesnio gymio žmonėms – tiems, kurie pabuvę saulėje iš karto ruduoja, rizika yra mažesnė.

Bet žmonės, kurie yra labai šviesūs, raudonplaukiai, šlakuoti, jautrios baltos odos, yra didžiausioje rizikoje susirgti įvairiais odos vėžiais, melanoma. Jiems pažaida yra didesnė, todėl, kad visas organizmas turi mažiau pigmento, kuris ir saugo nuo tos pažaidos.

– Kaip saugiai patartumėte degintis?

– Jeigu klausiate dermatologo, ar galima degintis, tai visada atsakymas: griežtai – ne.

Mane tikrai džiugina, kad dauguma nori rūpintis savo sveikata nuo iki, tas požiūris darosi labiau holistinis, kad aš pats atsakingas už savo sveikatą, už savo gyvenimą. Tai labai sveikintina.

Džiugina, kad jaunimas skaito, domisi. Be abejo, dauguma keliauja po tropines šalis. Jie jau žino, kad Lietuvoje ir vidurdienį gali stipriai nudegti. O, kalbant apie Malaizijas, Tailandus ir taip toliau, ten yra išvis labai didelė rizika. Ten labai greitai nudegi.

Reikia žinoti vieną labai svarbią informaciją: apsauginiai kremai nuo saulės apsaugo tik nuo nudegimų, deja, ne nuo ilgalaikės pažaidos, odos vėžio.

Jeigu žmogus pasitepa apsauginiu kremu ir guli saulėje, deginasi su tikslu įdegti visą dieną, tai ką mes tada darome? Mes apgaudinėjame save. Tokiu atveju mes paleidžiame tiksintį laikrodį.

Deginimosi, kaip suvokimo, turėtų nebelikti. Jis išpopuliarintas po Antrojo pasaulinio karo, sukūrus iliuziją, kad geros atostogos būtinai turi būti tik prie jūros, vandens ir saulėtos. Anksčiau buvo šiek tiek kitokios tradicijos ir dabar labai sunku išmušti tai iš galvos.

Rekomendacija yra tokia: jeigu būname saulėje, reikėtų prisidengti skarele, rūbais. Paplūdimyje geriau leisti laiką po skėtuku, nes saulė tikrai intensyvi, ypač vidurdienį – tarp 11 ir 15 val.

O tas vietas, kurių negali pridengti, visada rekomenduojama tepti apsauginiais kremais nuo saulės, ir ne silpnais apsauginiais faktoriais, kaip 15 ar 20 SPF. Kūnui reikėtų 30 SPF, o veidui, plaštakoms, skalpui, ausims – būtent vyrams tai aktualu – turėtų būti ir 50. Jeigu tropikuose, gali būti ir daugiau.

Vaistinėse reikėtų pasirinkti patogias priemones: purškiamas, tepamas, aliejines ar losjono pagrindu.

Svarbiausia, kad žmogus neužsimirštų. Dažnai kremo tepama per mažai, netolygiai, patepama tik nosis arba veidas. Paprastai, daugelis vis tiek atsipalaiduoja prieš saulę, užmiega. Tada turime skaudesnes pasekmes.

Visada turime ieškoti aukso viduriuko. Nereikia paranojiškai žiūrėti į saulę, nereikia su pertekliumi degintis – mes paskui matome tas pasekmes. Reikia su saiku rasti savo viduriuką: ir pailsėti, pabūti saulėje, ir nesudegti.

Norėčiau palinkėti į viską žiūrėti paprasčiau, bet pasirūpinti, kad tai nesugadintų mums atostogų, nakties. Jeigu stipriai, net iki pūslių nudegėte, kol tai praeina, visos atostogos baigiasi.

Pasirūpinkime ypač vaikais, nes jie ypač jautrūs saulei. Iki 3 metų jų deginti visai nereikėtų.

Komentarai ()