Australijoje esantis Didysis barjerinis rifas yra didžiausias koralinis rifas pasaulyje. Savyje jis talpina virš 400 koralų ir 3000 gyvūnų rūšių. UNESCO teigimu, nuo šiol Didysis barjerinis rifas turėtų būti įtrauktas į Pasaulio paveldo objektų, kuriems gresia pavojus dėl klimato kaitos daromos žalos, sąrašą.

Jungtinių Tautų kultūros institucijos teigimu, didžiausia pasaulyje koralinių rifų sistema turėtų būti įtraukta į šį sąrašą per kitą mėnesį vyksiantį susitikimą.

Ji taip pat paragino Australiją imtis „spartesnių veiksmų“ dėl pasaulinio atšilimo, tačiau šalies vyriausybė pareiškė, kad „griežtai prieštaraus“ šiai rekomendacijai.

Naujausias ginčas yra dalis besitęsiančio UNESCO ir Australijos vyriausybės ginčo dėl šios kultūrinės vietovės statuso.

Iškilęs ginčas

1981 m. šis rifas, besidriekiantis 2 300 km. nuo Australijos šiaurės rytų pakrantės, buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą dėl savo „didžiulės mokslinės ir vidinės svarbos“.

Po to, kai 2017 m. UNESCO pirmą kartą svarstė jo statuso klausimą, BBC duomenimis Kanbera įsipareigojo skirti daugiau kaip 3 mlrd. australų dolerių (2,2 mlrd. JAV dolerių) rifo būklei gerinti.

Tačiau per pastaruosius penkerius metus rifo koralai iš esmės sunyko. Mokslininkai teigia, kad pagrindinė priežastis – dėl iškastinio kuro deginimo sukelto visuotinio atšilimo kylanti jūros temperatūra.

Priešinasi spaudimui

Australija ir toliau nenori įsipareigoti imtis griežtesnių klimato kaitos veiksmų. Ji yra viena iš nedaugelio EBPO šalių, kurios vis dar priešinasi spaudimui iki 2050 m. pasirašyti nulinio išmetamųjų teršalų kiekio tikslą.

Šalis, kuri yra didelė anglies ir dujų eksportuotoja, nuo 2015 m. neatnaujino savo klimato tikslų. Dabartinis jos tikslas – iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 26-28 proc., palyginti su 2005 m. lygiu.

Aplinkosaugos grupės teigia, kad JT sprendimas rodo, jog Australija imasi silpnų klimato kaitos veiksmų.

„UNESCO rekomendacija yra aiški ir nedviprasmiška, kad Australijos vyriausybė daro nepakankamai, kad apsaugotų mūsų didžiausią gamtos turtą, ypač klimato kaitos srityje“, – portalui BBC komentavo Pasaulinio gamtos fondo Australijoje vandenynų skyriaus vadovas Richardas Lekcks.

UNESCO ataskaitoje teigiama, kad, nepaisant vyriausybės pastangų, pagrindiniai rifo vandens kokybės gerinimo tikslai nebuvo pasiekti.

Įtampa didėja

Tarptautinis spaudimas Scotto Morrisono vyriausybei vis didėjo, norint iki 2050 m. užtikrinti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį, tačiau ministras pirmininkas ne kartą atsisakė įsipareigoti, įskaitant ir praėjusią savaitę Jungtinėje Karalystėje vykusį Didžiojo septyneto (G7) susitikimą.

Balandžio mėn. kalbėdamas JAV prezidento Joe Bideno virtualioje klimato konferencijoje su pasaulio lyderiais, ministras pirmininkas sakė, kad šalis „pasieks šį tikslą kuo greičiau“, ir pridūrė, kad „Australijai svarbu ne tai, iki kada bus pasiektas nulinis išmetamųjų teršalų kiekis, bet, svarbiausia, kaip“.

Tai ir yra problemos esmė. Kalbant apie klimato kaitą, klausimas „kada“ yra toks pat svarbus kaip ir „kaip“.

Rifo būklė – kritinė

Gruodžio mėnesį Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) pareiškė, kad dėl klimato kaitos rifo būklė tapo kritinė, o 2019 m.

Australijos rifų institucija penkerių metų atnaujintoje ataskaitoje sumažino rifo būklę nuo blogos iki labai blogos. Australijos klimato taryba teigė, kad JT sprendimas „daro gėdą federalinei vyriausybei, kuri, užuot kovojusi už rifo apsaugą, stovi ir stebi, kaip jis nyksta“.

Komentarai ()