Neįtikėtina, bet svastika plačiai buvo naudojama pačioje Rusijoje ir visame pasaulyje. Net ir Lietuvoje.

Svastika pirmaisiais sovietų valdžios metais Rusijoje iš tikrųjų buvo plačiai paplitęs simbolis. Žmonės negalėjo įsivaizduoti, kokia neapykanta kils šiam simboliui vos po 20 metų.

Prieš naciams išniekinant šį senovės grafinį simbolį, svastika buvo įprastas vaizdas visame pasaulyje.

Be kitų vietų, ji pasirodė ant „Coca-Cola“ ir „Carlsberg“ butelių, svastika taip pat buvo ir tarpukario Latvijos ir Suomijos oro pajėgų skiriamasis ženklas, vaizduotas ant lėktuvų (jokių sąsajų su „Luftwaffe“), JAV armijos 45-osios pėstininkų divizijos emblemoje ir kitur.

Latvijos oro pajėgų lėktuvas:

Prieš 1917 m. Rusijos bolševikų revoliuciją, svastiką buvo galima pamatyti ant ikonų, drabužių ir pietų lėkščių, taip pat ant Romanovų dinastijos automobilių. Senovėje ji dažnai vaizduota Kaukazo kultūrose. 1917 m. sovietų Rusija svastiką taip pat naudojo šį simbolį.

Sovietiniai banknotai

Kai 1917 m. kovo mėn. Vasario revoliucija nuvertė autokratinę monarchiją, vienas iš pirmųjų Laikinosios vyriausybės sprendimų buvo naujų pinigų spausdinimas. Ant 250 ir 1000 rublių banknotų, išleistų 1917 m., buvo pavaizduota svastika.

Tačiau naujasis režimas buvo sugriautas tų pačių metų lapkritį spalio revoliucijos metu, atvedusios į valdžią Vladimirą Leniną ir jo bolševikus.

Kilusio pilietinio karo chaose jie neturėjo nei laiko, nei techninių galimybių kurti ir spausdinti naujus banknotus, todėl Laikinosios vyriausybės pinigai (1917 ir 1918 metų laidos, užsakyti spausdinti dar iki bolševikų atėjimo) ir toliau buvo naudojami. Taigi banknotai (1918 m. laidos 5000 ir 10 000 rublių), vaizduojantys svastiką, buvo apyvartoje beveik penkerius metus, iki 1922 m.

Beje, rusiška svastika ant banknotų, vizualiai labai panaši į vėliau nacių partijos adaptuotą simboliką. Bet greičiausiai, tai sutapimas (tuo metu, 1917 m., Hitleris kovojo Vakarų fronte, taigi apie rusiškus banknotus greičiausiai nieko nežinojo).

Svastika (kiek labiau stilizuota) pasirodė ir ant vienų pirmųjų lietuviškų litų – 1922 m. laidos 5 litų banknoto.

Raudonoji armija

Kažkada per pilietinį karą, 1919 m. lapkričio mėn., pietryčių fronto Raudonosios armijos vadas Vasilijus Šorinas išleido „Įsakymą Nr. 213“, įpareigodamas visas Kalmiko divizijas (pagal tikėjimą budistus) nešioti rankos lopą su svastika.

Svastika dokumente buvo vadinama „lyungtn“ – klaidingai parašyta budistinė sąvoka „lungta“ („vėjo arklys“), simbolizuojanti žmogaus gyvybės gynimą.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (8)