NASA roveris „Perseverance“ padarė pirmąją asmenukę - sudėtingiausią, kokia tik kada buvo padaryta: vaizdo įrašas su papildomu garso įrašu atskleidžia šį procesą (Video) ()
Istorinė roverio nuotrauka šalia Marso sraigtasparnio pasirodė esanti viena sudėtingiausių kada nors darytų roverio asmenukių. Vaizdo įrašas su papildomu garso įrašu atskleidžia šį procesą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar kada nors susimąstėte, kaip Marso roveriai daro asmenukes? Spalvotame NASA „Perseverance“ vaizdo įraše matyti, kaip roveris 2021 m. balandžio 6 d. užfiksavo istorinę nuotrauką, kurioje jis yra šalia „Ingenuity Mars“ sraigtasparnio. Papildomai roverio įvažiavimo, nusileidimo ir nusileidimo mikrofonas užfiksavo, kaip šio proceso metu sukasi rankos varikliai.
Naudodamiesi asmenukėmis inžinieriai gali patikrinti, ar roveris nusidėvėjęs. Jos taip pat įkvepia naują kosmoso entuziastų kartą: daugelis roverio komandos narių gali paminėti mėgstamiausią nuotrauką, kuri paskatino juos susidomėti NASA.
Komandinis darbas
„Perseverance“ asmenukė buvo sukurta padedant pagrindinei grupei, kurią sudarė maždaug tuzinas žmonių, įskaitant roverio vairuotojus, inžinierius ir kameros operacijų specialistus, kurie sukūrė kameros seką, apdorojo vaizdus ir juos sujungė. Visoms reikiamoms komandoms parengti prireikė maždaug savaitės.
Visi dirbo „Marso laiku“ (diena Raudonojoje planetoje yra 37 minutėmis ilgesnė nei Žemėje), todėl dažnai reikėjo budėti vidury nakties, o dieną atsigulti miegoti.
NASA reaktyvinio judėjimo laboratorija (JPL) bendradarbiavo su „Malin Space Science Systems“ (MSSS) San Diege, kuri sukonstravo ir eksploatuoja kamerą, atsakingą už asmenukę. Ši kamera, pavadinta WATSON (Wide Angle Topographic Sensor for Operations and eNgineering – plataus kampo topografinis jutiklis operacijoms ir inžinerijai), pirmiausia skirta uolienų tekstūros detalėms iš arti, o ne plataus kampo nuotraukoms daryti. Kadangi kiekviena WATSON nuotrauka apima tik nedidelę scenos dalį, inžinieriai turėjo įsakyti roveriui padaryti dešimtis atskirų nuotraukų, kad būtų sukurta asmenukė.
Kai vaizdai nusileido iš Marso, MSSS vaizdų apdorojimo inžinieriai pradėjo savo darbą. Jie pradeda nuo to, kad išvalė visas dėmeles, atsiradusias dėl dulkių, nusėdusių ant fotoaparato šviesos detektoriaus. Tada jie atskirus vaizdų kadrus sujungia į mozaiką ir, naudodami programinę įrangą, išlygina jų siūles. Galiausiai inžinierius iškraipo ir apkarpo mozaiką, kad ji būtų panašesnė į įprastą fotoaparato nuotrauką, kurią visuomenė yra įpratusi matyti.
Kompiuterinis modeliavimas
„Perseverance“ turi besisukantį bokštelį roboto rankos gale. Kartu su kitais moksliniais prietaisais bokštelyje yra WATSON kamera, kuri asmenukių darymo metu lieka nukreipta į roverį, o kartu yra pakreipta taip, kad užfiksuotų scenos dalį. Ranka veikia kaip asmenukės lazda, galutiniame produkte likdama už kadro.
JPL sukūrė programinę įrangą, kuri užtikrina, kad ranka nesusidurtų su roveriu. Kiekvieną kartą, kai Žemėje atliekant modeliavimą aptinkamas susidūrimas, inžinierių komanda pakoreguoja rankos trajektoriją; šis procesas kartojamas dešimtis kartų, kad būtų patvirtinta, jog rankos judėjimas yra saugus.
Asmenukių garsas
Kartu su įlipimo, nusileidimo ir nusileidimo mikrofonu „Perseverance“ turi mikrofoną savo „SuperCam“ prietaise. Šie mikrofonai yra pirmieji NASA marsaeigiuose, o garsas žada tapti svarbiu nauju įrankiu roverių inžinieriams ateinančiais metais. Be kitų panaudojimo būdų, jis gali suteikti svarbios informacijos apie tai, ar kažkas veikia teisingai. Anksčiau inžinieriams tekdavo pasitenkinti Žemėje esančio bandomojo roverio klausymu.
Nors iki šiol jie neišgirdo nieko, kas keltų susirūpinimą, variklių ūžimas skamba stebėtinai muzikaliai, kai atsiliepia per roverio važiuoklę.
Daugiau apie misiją
Pagrindinis „Perseverance“ misijos Marse tikslas – astrobiologija, įskaitant senovinės mikrobinės gyvybės požymių paiešką. Roveris apibūdins planetos geologiją ir buvusį klimatą, nuties kelią Raudonosios planetos tyrimams su žmonėmis ir bus pirmoji misija, kurios metu bus renkamos ir saugomos Marso uolienos ir regolitas (skaldytos uolienos ir dulkės).
Vėlesnės NASA misijos, bendradarbiaujant su ESA (Europos kosmoso agentūra), siųs į Marsą erdvėlaivius, kurie surinks šiuos užantspauduotus mėginius nuo paviršiaus ir grąžins juos į Žemę nuodugniai analizei.
Misija „Mars 2020 Perseverance“ yra NASA Mėnulio ir Marso tyrinėjimo metodo dalis, apimanti ir „Artemis“ misijas į Mėnulį, kurios padės pasirengti Raudonosios planetos tyrinėjimui su žmonėmis.