Kosmoso agentūros nusitaikė į Mėnulį: skelbia naujus Mėnulio tyrimų planus - tokių ambicingų užmojų iki šiol dar nebuvo ()
Pastaruoju metu, kaip nauja savaitė, taip vis išgirstame naujienų apie planuojamas Mėnulio misijas.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praeita savaitė – ne išimtis, sužinojome net dvi naujienas. Pirmoji – NASA misijos į tolimąją Mėnulio pusę. Iki šiol visos NASA misijos į Mėnulį buvo arba orbitinės, arba nusileido toje pusėje, iš kurios matoma Žemė ir galima palaikyti nuolatinį ryšį.
Pirmieji sėkmingai tolimojoje pusėje vos prieš dvejus metus nusileido kinai. Dabar NASA pranešė, kad 2024 metais į Mėnulio tolimąją pusę, tiksliau į Šriodingerio kraterį, išsiųs paviršinės medžiagos savybių tyrimams skirtą misiją LITMS. Misijos prietaisai nagrinės šilumos judėjimą kelių metrų paviršiniame Mėnulio plutos sluoksnyje, taip pat elektrinį ir magnetinį laukus zondo aplinkoje.
Misija turės ir porininkę, kuri metais anksčiau nusileis artimojoje pusėje esančioje Krizių jūroje. Abiejų misijų tikslas bendras – kuo geriau suprasti skirtumus tarp artimosios ir tolimosios Mėnulio pusių, įskaitant ir jų paviršiaus formavimąsi, ir vystymąsi per milijardus metų.
Šriodingerio krateryje taip pat ketinama nutupdyti dar vieną misiją, kurios pagrindinis komponentas bus du jautrūs seismografai. Jie labai pagerins supratimą apie Mėnulio drebėjimus.
Kinija ir Rusija jau keletą metų kalba apie glaudesnį bendradarbiavimą kosmoso tyrimų srityje, įskaitant ir Mėnulio tyrimus. Praeitą savaitę Kinijos kosmoso agentūra (CNSA) išplatino dokumentą, aprašantį Mėnulio tyrimų planus ir kviečiantį prie jų jungtis kitų šalių atstovus.
Projektas, vadinamas Tarptautine Mėnulio tyrimų stotimi (ILRS), susidėtų iš penkių instaliacijų: orbitinės stoties, bazinės stoties Mėnulio paviršiuje, logistinės instaliacijos, mokslinių tyrimų stoties ir duomenų saugojimo bei perdavimo centro.
CNSA teigimu, instaliacijų statyba galėtų prasidėti maždaug 2025-2030 metais, o nuo 2030-ųjų visas jas būtų galima naudoti įvairaus pobūdžio tyrimams. Bendradarbiaujančios šalys prie projekto galėtų prisidėti visose stadijose – nuo parengiamųjų tyrimų iki statybos ir vėlesnio stočių panaudojimo.
