Daugiau nei prieš šešis dešimtmečius pasaulyje pradėjo plisti nauja liga. Iš pradžių ji neatrodė labai baisi ir nesuvaldoma, tačiau su laiku ji tapo rimtu iššūkių pasaulio gydytojams ir mokslininkams. Tik 1986 metais ji gavo vardą, kurio ir dabar savo sveikatos istorijoje niekas nenori matyti.

ŽIV - žmogaus imunodeficito virusas. Ši visuomenės sveikatos problema istoriškai buvo apaugusi mitais ir neigimu, tačiau su laiku ŽIV buvo pradėtas vertinti rimtai. Ir dabar, atrodo, turime sprendimą - vakciną nuo ŽIV.

Oksfordo universitete prasidėjo klinikiniai ŽIV vakcinos „HIVconsvX“ bandymai. Preparatas bus leidžiamas ir infekuotiems, ir visiškai sveikiems žmonėms. Tikimasi, kad „HIVconsvX“ apsaugos nuo ŽIV infekcijos ir galbūt išgydys infekuotus.

Žinoma, mokslininkai jau kelis dešimtmečius bando sukurti ŽIV vakciną. Tačiau „HIVconsvX“ yra kitokia nei kiti kandidatai - ankstesnės vakcinos veikė imuninės sistemos B-ląsteles, o ši - T-ląsteles, kurios be kitų darbų dar žudo ir vėžines ląsteles. „HIVconsvX“ iš esmės apmoko T-ląsteles pulti pažeidžiamiausias ŽIV vietas.

Iš pradžių „HIVconsvX“ bus leidžiama 13 visiškai sveikų žmonių, kurių ŽIV infekcijos rizika yra žema. Po keturių savaičių tyrimo dalyviai gaus antrąją vakcinos dozę. Žinoma, mokslininkai tirs dalyvių imuninę sistemą, T-ląsteles, stebės galimas šalutines reakcijas. Pirmosios bandymų fazės tikslas - įsitikinti, kad vakcina yra saugi apskritai. Tuomet vakcina bus bandoma su ŽIV infekuotais žmonėmis.

ŽIV jau kurį laiką nebėra toks rimtas nuosprendis, koks buvo anksčiau. Modernūs vaistai neleidžia virusui daugintis organizme. Kai kurios priešvirusinės terapijos kartais taip sumažina ŽIV infekcijos mastą organizme, kad gaunami neigiami ŽIV testai. Tačiau, aišku, didžiausias viltis mokslininkai sieja su vakcina. Šiuo metu pasaulyje su šiuo virusu gyvena daugiau nei 35 milijonai žmonių. Tiesą sakant, tikslus skaičius nėra žinomas, nes daugybė žmonių serga, bet niekada neišgirsta diagnozės.

Komentarai ()