Praėjus dešimčiai metų po vienos didžiausių istorijoje branduolinių avarijų, kurios metu Japonijos miesto Fukušimos kraštovaizdis buvo užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis, Džordžijos universiteto tyrimas parodė, kad uždraustoje zonoje radioaktyviąją taršą galima išmatuoti pasitelkus joje gyvenančias gyvates.

Stebinantys bioindikatoriai

Neseniai žurnale „Ichthyology & Herpetology“ paskelbtuose komandos rezultatuose teigiama, kad gyvatės yra veiksmingas bioindikatorius likutiniam radioaktyvumui nustatyti. Bioindikatoriai – tai organizmai, kurie gali pranešti apie ekosistemos būklę.

Japonijoje gausiai paplitusios žiurkinės gyvatės keliauja nedideliais atstumais ir gali sukaupti didelį radionuklidų kiekį. Pasak tyrėjų, gyvatės ribotai juda ir artimai bendrauja su užterštu dirvožemiu – tai pagrindiniai veiksniai, lemiantys jų gebėjimą atspindėti skirtingą užterštumo lygį zonoje.

UGA Savanos upės ekologijos laboratorijos ir Warnello miškininkystės ir gamtos išteklių mokyklos absolventė Hanna Gerke sakė, kad stebėtos gyvatės per dieną vidutiniškai judėjo vos 65 metrus.

„Mūsų rezultatai rodo, kad gyvūnų elgesys turi didelę įtaką radiacijos poveikiui ir teršalų kaupimuisi“, – Technology.org sakė H.Gerkė. „Tyrimas, kaip konkretūs gyvūnai naudojasi užterštu kraštovaizdžiu, padeda geriau suprasti didžiulių branduolinių avarijų, tokių kaip Fukušima ir Černobylis, poveikį aplinkai.“

Kaip sekti gyvates?

Siekdama nustatyti, kur gyvatės praleidžia laiką ir kiek jos juda, komanda stebėjo devynias žiurkių gyvates, naudodama GPS siųstuvus ir rankinį labai aukšto dažnio sekimą.

Tyrėjai siųstuvus pritvirtino prie gyvatės užpakalinės nugaros dalies. Iš pradžių gyvatės buvo apvyniotos lipnia juosta. Paskui siųstuvai buvo priklijuoti prie juostos superklijais. Tai leido lengvai nuimti siųstuvus nuo gyvūnų pasibaigus tyrimui.

Komentarai ()