Pterozaurai buvo įvairi senovinių skraidančių roplių grupė, gyvenusi kartu su dinozaurais nuo triaso iki kreidos periodo, prieš 228-66 mln. metų. Tai pirmieji stuburiniai, persikėlę gyventi į orą.

Ne dinozaurai, bet panašu

Pterozaurų jaunikliai galėjo skraidyti iš karto išlindę iš kiauto, rodo atlikta iškastinių fosilijų analizė. Ką tik išsiritusių paukščių kaulai buvo stipresni nei suaugusiųjų, o tai turėjo lemiamą reikšmę pakilimui, rašoma liepos 22 d. žurnale „Scientific Reports“.

Šie, dažnai su dinozaurais painiojami gyviai mito labai įvairiai – nuo randamų žuvų iki vabzdžių. Tyrinėjimai rodo, kad išsitiesęs pterozauras ūgiu prilygo dabartinėms žirafoms. Pterozaurai taip pat yra artimesni paukščiams ir kitiems dinozaurams nei krokodilams ar kitiems gyviems ropliams, nors jie nėra paukščių protėviai.

Pterozaurų grupei priklauso Quetzalcoatlus northropi – didžiausias žinomas sparnuotas padaras, ir Kunpengopterus antipollicatus, turėjęs priešingus nykščius, kurie leido jam laipioti medžiais.

Mokslininkai nedaug žino apie ankstyvąją pterozaurų gyvenimo istoriją, taip pat apie tai, ar jų jaunikliai galėjo aktyviai plasnoti sparnais, ar tik sklandyti, o tai gali reikšti, kad jie buvo prižiūrimi tėvų, kol buvo pasirengę skraidyti. Tačiau naujausi atradimai vis dažniau byloja apie ankstyvą roplių savarankiškumą.

Tyrėjai atkreipė dėmesį į kaulus. Anglijos Sautamptono universiteto paleontologas Darrenas Naishas su kolegomis palygino suakmenėjusių embrionų ir išsiritusių jauniklių sparnų išmatavimus su dviejų rūšių – Pterodaustro guinazui ir Sinopterus dongi – suaugusiųjų sparnų išmatavimais. Tyrėjai analizavo sparnų plotį, sparnų kaulų tvirtumą ir tai, kokią apkrovą galėjo išlaikyti sparnai. Ypač daug dėmesio jie skyrė vienam sparno kaului – raktikauliui. Šis kaulas randamas ant galūnių, kuriomis pterozaurai leidžiasi į skrydį, ir suteikia svarbios informacijos apie tai, ar pterozaurai galėjo atsiplėšti nuo žemės.

Komentarai (1)