Branduolinės jėgainės iš tikrųjų yra pakankamai ekologiškos - į aplinką jos neišskiria anglies dvideginio (na, bent jau ne dideliais kiekiais) ar kitų žinomų teršalų. Tačiau šis tas iš aušinimo bokštų visgi kyla ir Masačusetso technologijos instituto mokslininkai sugalvojo, kaip surinkti šias emisijas.

Tai - vanduo. Net ne vandens garai, kurie iš tikrųjų nėra taip paprastai matomi, o vanduo. Jis kyla ne tik iš atominių elektrinių bokštų, bet ir iš kitų vandeniu aušinamų jėgainių. Vandens garai yra laikomi šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, tačiau tai nėra laikoma problemiška tarša. Žemės atmosfera turi būdų reguliuoti vandens kiekį.

Tačiau tie balti stulpai, kylantys iš aušinimo bokštų, nėra tik nauji debesys mėlynam mūsų dangui. Tai - neblogas pavyzdys, kiek vandens iš tikrųjų sunaudojama jėgainių aušinimui. O va vandens naudojimas yra aplinkosauginė problema, kurią Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkai norėtų išspręsti.

Išspausti vandenį iš miglos jau mokame - tam naudojamos medžiagos, pasižyminčios dideliu paviršiaus plotu. MIT technologija irgi pasižymi panašia prieiga, bet yra aktyvesnė. Pirmiausia vandens lašeliai yra paveikiami jonų spinduliu, kuris jiems suteikia elektrinį krūvį. Tuomet jie keliauja per priešingą kruvį turintį tinklą. Vanduo limpa prie surinkimo tinklo ir krenta į rezervuarus.

Ką daryti su taip surinktu vandeniu? Galima jį naudoti aušinimui. Įsivaizduokite, jei jūsų automobilio variklis būtų aušinamas vandeniu, kuris visą laiką garuotų į atmosferą - jūs manytumėte, kad tai kvaila. Bet dabar aušinimo skystis cirkuliuoja. Tai mokslininkai norėtų matyti ir elektrinėse - ši technologija sumažintų vandens sunaudijimą bent 20 %.

Be to, taip surinktas vanduo yra nepaprastai tyras - 60 kartų tyresnis nei prieš patekdamas į elektrinę ir 10 kartų tyresnis už geriamą vandenį. Jį būtų galima tiekti ir į geriamo vandens tinklus, kur jis susimaišytų su įprastu vandeniu - per daug tyras vanduo žmonėms netinka. 

Komentarai (2)