Tolimame kosmose užfiksavo „šokančius vaiduoklius“: tokias struktūras astrofizikai mato pirmą kartą – pateikė galimą paaiškinimą, kas tai ()
Astronomai užfiksavo keistą dviejų galaktikų vaizdą, kurį pavadino „šokančiais vaiduokliais“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maždaug milijardą šviesmečių nuo Žemės nutolusios struktūros, formaliai įvardytos kaip PKS 2130-538, buvo užfiksuotas tolimąjį kosmosą tyrinėjančiu „Australian Square Kilometre Array Pathfinder (ASKAP)“ radijo teleskopu, kuriant naująjį Visatos evoliucijos žemėlapį (EMU).
Mokslininkai apibūdino šias figūras kaip „iki šiol neregėtas“ struktūras. „Mes pirmą kartą matome šiuos „šokančius vaiduoklius“, ir dar neturime tikslių duomenų ar idėjų, kas tai galėtų būti“, – LiveScience sakė tyrimo vadovas Ray Norris, astrofizikos profesorius iš Vakarų Sidnėjaus universiteto.
Tačiau po kelių savaičių trukusių tyrimų mokslininkai rado galimą paaiškinimą, kas galėtų būti tos paslaptingos struktūros: „Tai dvi supermasyvios juodosios skylės, esančios dviejų galaktikų centruose, kurios purškia elektronų srautus ir kurie susijungia į groteskiškas formas dėl tarpgalaktinio vėjo“, – aiškino R. Norris.
Šių elektronų atsiradimas kildinamas iš taip vadinamų „radijo galaktikų“, kurios kaip ir dauguma galaktikų, susietos su didelėmis juodosiomis skylėmis, milijardus kartų didesnėmis už Saulę. Šios radijo galaktikos vadinamos dėl to, kad jų supermasyvios juodosios skylės skleidžia radijo bangų spektro spinduliuotę.
Kai dalelės iš radijo galaktikos susiduria su tarpgalaktinių dulkių srove, susiformuoja tokio struktūros, kurios ir įamžintos naujausiame vaizdinyje.
„Mes vis dar nežinome iš kur tas vėjas atsiranda. Kodėl jis yra toks ištaršytas? Prireiks dar daug tyrimų ir modeliavimų, kad suprastume, kaip šios struktūros susiformuoja“, – teigė R. Norris.