Didžiajame barjeriniame rife rastas vienas seniausių ir didžiausių koralų: išgyveno invazinių rūšių poveikį, koralų balinimą, potvynius, atoslūgius ir apie 80 didelių ciklonų  ()

Australijos mokslininkai atrado vieną didžiausių ir seniausių koralų kolonijų Didžiajame barjeriniame rife.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Senesnis už Australijos kolonizavimą

Masyvusis koralas priklauso Porites genčiai ir yra 10,4 m pločio ir 5,3 m aukščio, taigi yra plačiausias ir šeštas pagal aukštį koralas Didžiajame barjeriniame rife. Rekordinį koralą nardytojai rado prie Goolboodi, priklausančio Palm salų grupei Kvynslande, Australijoje, krantų ir pavadino jį „Muga dhambi“, kas čiabuvių kalba reiškia „didysis koralas“.

Tyrėjai nustatė, kad didžiulis koralas egzistuoja maždaug 421-438 metus, o tai reiškia, kad jis atsirado dar iki Australijos kolonizavimo. Pasak tyrėjų, kolonija per šimtmečius išgyveno invazinių rūšių poveikį, koralų balinimą, potvynius ir atoslūgius, taip pat apie 80 didelių ciklonų.

„Ši struktūra tikriausiai yra viena seniausių Didžiajame barjeriniame rife“, – „Live Science“ sakė Australijos nevyriausybinės organizacijos „Reef Ecologic“ jūrų mokslininkas Nathanas Cookas.

Suteikė daugiau žinių

Koralai yra kolonijiniai gyvūnai, kurie didžiąją dalį energijos gauna iš simbiozės su fotosintetiniais dumbliais, vadinamais zooksantelėmis. Koloniją jungia iš aplinkinio jūros vandens kalcio karbonato pagamintas skeletas, kuris laikui bėgant lėtai auga.

Neįtikėtiną Muga dhambi apimtį lemia kietas skeletas, kuriam reikia papildomo stabilumo vandenyje.

 

„Šios didžiulės kolonijos auga pusrutulio formos, todėl, tikėtina, stabilumui užtikrinti pirmenybė teikiama pločiui, o ne aukščiui“, – „Live Science“ sakė N.Cookas. „Bet kuriai kietųjų koralų rūšiai sunku užaugti labai aukštai ir nesulūžti.“

Tokios senovinės kolonijos kaip Muga dhambi suteikia mokslininkams retą galimybę daugiau sužinoti apie rifo sąlygas koralams augant.

„Didelės koralų kolonijos yra tarsi istorinės saugyklos, savo kalcio karbonato skeletuose saugančios paslaptis“, – komentavo mokslininkas. Panašiai kaip Antarktidos ledo dangos šerdys rodo, kaip laikui bėgant keitėsi atmosferos sąlygos.

 

Deja, tikėtina, kad gilesnė analizė tik patvirtins tai, ką mokslininkai jau žino – kad vandenyno sąlygos tampa daug nepalankesnės koralams.

„Koralai jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius, ypač į kylančią jūros temperatūrą. Per pastaruosius 30 metų koralų danga Didžiajame barjeriniame rife sumažėjo 50 proc.“, – pridūrė tyrėjas.

Mokslininkai tebeturi vilties, kad net ir praradus didžiąją dalį koralų dangos, tokios atsparios kolonijos kaip Muga dhambi galėtų išlikti ir ateityje. Kolonija yra labai geros būklės: 70 proc. jos sudaro gyvi koralai, o likusią dalį dengia kempinės ir nesimbiotiniai dumbliai.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(4)
(0)
(4)

Komentarai ()