Didžiausias pasaulyje burlaivis be jokio pagalbinio variklio – milžiniška, net 7 stiebų škuna „Thomas W. Lawson“: gabenant burlaiviams egzotišką krovinį ištiko Titaniko likimas (Foto, Video) ()
„Thomas W. Lawson“ buvo didžiausias pasaulyje burlaivis, be jokio pagalbinio variklio, ir vienintelė septynių stiebų škuna.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ją pastatė to paties pavadinimo vario baronas Thomas W. Lawsonas, vienintelis tikslas – parodyti pasauliui, kad burės vis dar gali būti konkurencingos garo amžiuje.
„Thomas W. Lawson“, nuleistas į vandenį 1902 m. liepos 10 d., buvo 145 m ilgio ir turėjo septynis beveik 60 m aukščio stiebus su 25 burėmis, kurių bendras drobės plotas buvo 4000 m2.
Laivas buvo 5218 bruto registro tonų, galėjo pasigirti 11 000 tonų keliamąja galia, o milžinišką laivą valdė tik 18 žmonių įgula, kai panašaus dydžio garlaiviui būtų reikėję iki 50.
Tai buvo įmanoma, nes jūreivių darbą palengvino įvairūs mechanizmai. Nors škuna neturėjo variklio, buvo sumontuotas garo vairo mechanizmas, garo gervės, elektros sistema ir net telefono tinklas.
Pilnai pakrauto „Thomas W. Lawson“ grimzlė buvo 9 metrai. Įdomu tai, kad tuo metu JAV buvo tik vienas uostas, galintis priimti tokius giliavandenius laivus – Newport News Virdžinijoje. Dėl šios priežasties laivo pajėgumai buvo sumažinti iki 7400 tonų, kad būtų galima įplaukti į daugiau uostų.
Net ir sumažėjus tonažui, „Thomas W. Lawson“ buvo toks didelis, kad buvo sunkiai manevruojamas ir lėtas. Jis buvo linkęs svyruoti ir jam reikėjo stipraus vėjo. Jūreiviai laivą palygino su vonia ar banginiu išmestu į pakrantę.
„Lawson“ iš pradžių buvo sukurtas gabenti anglį palei Amerikos rytinę pakrantę. Tačiau XX amžiaus pradžioje buvo didelė naftos paklausa, todėl burlaivis buvo parduotas „Anglo-American Oil Co“, ir 1906 m. „Newport News & Drydock“ laivų statykloje buvo konvertuotas į 60 000 barelių talpos tanklaivį, tuo metu vienu iš didžiausių plūduriuojančių tanklaivių pasaulyje.
1907 m. lapkričio 19 d. „Thomas W. Lawson“, pakrautas 58 000 barelių žibalo, išplaukė iš Marcus Hook naftos perdirbimo gamyklos prieplaukos, esančios už 32 km į pietus nuo Filadelfijos, į savo pirmąją transatlantinę kelionę – į Londoną.
Kelionės metu didžiulė škuna susidūrė su keliomis audromis, kurios sunaikino visas gelbėjimo valtis, išskyrus vieną, ir didžiąją laivo burių dalį. Nepaisant žalos, škuna pasiekė Keltų jūrą į šiaurės vakarus nuo Scilly salų.
Gruodžio 13 d. buvo tikimasi įplaukti į Lamanšo sąsiaurį, kur buvo tikimasi, kad ji galės pralaukti audrą. Kapitonas George'as Washingtonas Dow'as, įsitikinęs, kad laivas išgyvens audrą, griežtai atsisakė pagalbos iš dviejų netoliese esančių laivų.
Kitą naktį audra pasiekė 145 km per valandą greitį ir sutraukė laivo inkaro grandinę. Dabar palikta siautėjančių jūrų gailestingumui, škuna buvo daužyta ir apvirto prie uolėtos pakrantės netoli Annet salos.
Ryte vandens paviršiuje dar buvo galima pamatyti apsivertusio laivo kilį. Iš laivo triumo vandens paviršiuje susikaupė storas sluoksnis žibalo. Katastrofa buvo pirmasis pasaulyje didelis jūrų naftos produktų išsiliejimas.
Iš 18 laive buvusių vyrų išgyveno tik du – kapitonas George'as W. Dowas ir inžinierius Edwardas L. Rowe. Visi, kurių kūnus pavyko atgauti, buvo palaidoti Šv. Agneso kapinėse esančioje masinėje kapavietėje.
Sulaužyto ir išsklaidytos „Thomas W. Lawso“ nuolaužos buvo perkeltos 1969 m. ir dabar yra į šiaurės rytus nuo Shag Rock, 18 m gylyje, ir ramiu oru jas gali aplankyti nardytojai.
