Arktyje atrado unikalių savybių turinčias bakterijas: padėtų spręsti didžiules vandens telkinių problemas ()
Vėsiuose Kanados Arkties vandenyse atrasti bakterijų, galinčių suskaidyti žalią naftą ir dyzelinį kurą, telkiniai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip pranešta žurnale „Applied and Environmental Microbiology“, šis atradimas gali pasiūlyti būdą, kaip pašalinti išsiliejusią naftą ir kitus aplinkos teršalus.
Tyrėjai iš Kalgario universiteto (Kanada) aptiko bakterijas šalia Labradoro jūros pakrantės, Šiaurės Atlanto vandenyno dalyje tarp Labradoro pusiasalio Rytų Kanadoje ir Grenlandijos.
Laboratorijoje komanda imitavo nedidelį naftos išsiliejimą butelyje, derindama nuosėdas iš jūros dugno, dirbtinį jūros vandenį ir dyzeliną arba neapdorotą naftą. Siekiant imituoti Labradoro jūros sąlygas, vanduo buvo atvėsintas iki 4 °C.
Genomo seka atskleidė daugybę skirtingų bakterijų genčių, įskaitant Paraperlucidibaca, Cycloclasticus ir Zhongshania, kurios parodė angliavandenilių biologinio skaidymo potencialą. Nustatyta, kad šios bakterijos padeda suskaidyti mažas dyzelino ir žalios naftos koncentracijas. Tačiau esant didesnėms koncentracijoms, buvo suskaidyta tik dalis dyzelino, o tai rodo, kad bakterijas paveikė nerafinuotos žalios naftos toksiškumas.
Svarbu tai, kad angliavandenilių skaidymo gebėjimas pagerėjo, kai bakterijos buvo „šeriamos“ maistinėmis medžiagomis, tokiomis kaip azotas ir fosforas. Tai idėja, kaip būtų galima išvalyti išsiliejusią naftą.
Casey Hubert, tyrimo bendraautorė ir Kalgario universiteto geomikrobiologijos docentė, pranešime spaudai teigė, kad šios bakterijos „gali atstovauti pagrindiniams veikėjams reaguojant į Arkties jūros naftos išsiliejimą“.
Šioje pasaulio vandenynų dalyje artimiausiais metais numatomi esminiai pokyčiai. Didžioji dalis Labradoro jūros žiemos ir pavasario mėnesiais yra padengta ledu, tačiau besivystanti klimato krizė greičiausiai sutrumpins šį ledinį laikotarpį ir prailgins jūros dalis, kuriose visus metus neužšąla ledas. Mažiau ledo reiškia daugiau galimybių pramoninei veiklai ir jūrų laivybai regione, o tai padidins naftos ir dyzelino išsiliejimo riziką. Jei išsipildys ši gana niūri ateities vizija, mūsų žinios apie šias naftą skaidančias bakterijas gali tapti dar naudingesnės.
„Šiuose nuolat šaltuose vandenyse didėja pramonės veikla, susijusi su jūrų laivyba ir naftos bei dujų sektoriaus veikla jūroje“, – pridūrė daktaras Hubertas.
„Kadangi klimato kaita prailgina laikotarpius be ledo ir didėja pramonės veikla Arktyje, svarbu suprasti būdus, kaip Arkties jūrų mikrobiomas reaguos, jei išsilieja nafta ar kuras“, – aiškino jis.
