Čilėje rastos priešistorinio „sparnuotojo driežo“ liekanos: tai pirmasis toks radinys pietų pusrutulyje ()
Čilės mokslininkai aptiko Juros periodo „sparnuotojo driežo“, dar vadinamu pterozauru, liekanas. Tai pirmasis toks radinys pietų pusrutulyje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prie maždaug 160 mln. metų dabartinės Atakamos dykumos teritorijoje gyvenusio dinozauro fosilijos iškastos dar 2009 m. Tačiau tik dabar patvirtinta, kad liekanos priklauso ramforinchoidams – vienam iš pterozaurų pobūrių. Šie „sparnuotieji dryžai“ gyveno priešistoriniame Gondvanos superžemyne, iš kurio vėliau susiformavo pietų pusrutulio sausumos.
Anot Čilės universiteto mokslininko Johnatano Alarcono, šių gyvūnų sparnų ilgis siekė iki 2 metrų. Ramforinchoidai taip pat pasižymėjo ilgomis uodegomis ir smailiais snukiais. „Įrodėme, kad šio pobūrio gyvūnai buvo paplitę daug didesnėse teritorijose, nei manyta anksčiau“, – sakė mokslininkas.
Kaip mokslininkai teigia žurnale „Acta Palaeontologica Polonica“, aptiktos liekanos taip pat priklauso „seniausiam žinomam pterozaurui, rastam Čilėje“.
