Mokslininkai mano aptikę išskirtinai retą planetą: tai pasaulis, vienu metu skriejantis aplink tris saules  ()

Atrasta dar daugiau įrodymų, kad keistoje žvaigždžių sistemoje, esančioje Oriono žvaigždyne, gali būti rečiausio tipo planeta visoje žinomoje Visatoje – pasaulis, vienu metu skriejantis aplink tris saules.


Žvaigždžių sistema, žinoma kaip GW Orionis (arba GW Ori) ir esanti maždaug už 1300 šviesmečių nuo Žemės, yra viliojantis tyrimų objektas. Dėl trijų oranžinių dulkių žiedų, esančių vienas kito viduje, ši sistema tiesiogine prasme atrodo kaip milžiniškas taikinys. Šio „buliaus akies“ centre žiba trys žvaigždės – dvi iš jų yra susijungusios į glaudžią dvinarę orbitą, o trečioji plačia orbita sukasi aplink pirmas dvi.

Trijų žvaigždžių sistemos pasitaiko ir taip jau retai, bet kuo daugiau astronomai įsižiūri į GW Ori, tuo dar keistesne ji ima atrodyti. 2020 m. žurnale „The Astrophysical Journal Letters“ publikuotame straipsnyje detalizuojama, kaip mokslininkai atidžiau pažvelgė į GW Ori, pasinaudoję Čilėje esančiu Atakamos didžiuoju ALMA teleskopu – ir atrado, kad trys sistemos dulkių žiedai iš tikrųjų vienas kito atvžilgiu yra asinchroniški, o vidinis žiedas savo orbitoje tiesiog beprotiškai svyruoja.

 

 

Astronomų komanda iškėlė prielaidą, kad jauna planeta gali iškreipti sudėtingo trigubo žiedo gravitacinę pusiausvyrą. Jei aptikti duomenys pasitvirtintų, tai būtų pirmoji trižvaigždė planeta žinomoje Visatoje (pasislink, Tatuine!).

Rugsėjo 17 d. žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ paskelbtame straipsnyje pateikiama naujų įrodymų, kad ši reta planeta tikrai egzistuoja. Tyrimo autoriai, remdamiesi kitų dulkių žiedų (arba protoplanetinių diskų) stebėjimais kitose Visatos vietose, atliko 3D modeliavimą.

Skaitomiausi Naujausi

 

Komanda patikrino dvi hipotezes: kad tarpas tarp GW Ori žiedų susidarė dėl sukamojo momento, kurį sukėlė trys sistemos centre esančios besisukančios žvaigždės – arba kad tarpas atsirado tada, kai viename iš žiedų susiformavo planeta.

Tyrėjai padarė išvadą, kad žieduose nėra pakankamai turbulencijos, kad žvaigždžių sukimo momento teorija pasitvirtintų. Modeliai veikiau rodo, kad keistą žiedų formą ir elgseną paaiškina didžiulė Jupiterio dydžio planeta – o gal ir kelios planetos.

 

Deja, hipotetinis stebėtojas nuo šios galimos planetos paviršiaus iš tikrųjų nematytų, kaip danguje pateka ir nusileidžia visos trys saulės. Dvi sistemos centre esančios žvaigždės juda tokia glaudžia dvinare orbita, kad jos atrodytų kaip viena didelė žvaigždė – o trečioji skrieja aplink jas, sako tyrėjai.

Tačiau, jei atradimas pasitvirtintų, vien šio pasaulio egzistavimas įrodytų, kad planetos gali susiformuoti esant kur kas įvairesnėms sąlygoms, nei manyta iki šiol.

Parengta pagal „Live Science“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(20)
(1)
(19)

Komentarai ()

Susijusios žymos: