Ugnikalnis pateikė netikėtą Antrojo pasaulinio karo laikų dovanėlę: mokslininkai tikisi ir išsiveržimo (Video) ()
Netoli Tokijo esančio povandeninio ugnikalnio sukeltas seisminis aktyvumas iš Ramiojo vandenyno dugno iškėlė dvi dešimtis „laivų vaiduoklių“, nuskandintų po vieno garsiausių Antrojo pasaulinio karo mūšių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Japonijos naujienų agentūros „All Nippon News“ (ANN) sraigtasparnio filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip 24 laivai buvo išplauti į krantą vakarinėje Ivo Džimos salos, esančios maždaug už 1200 km į pietus nuo Tokijo, dalyje – juos išstūmė povandeninis ugnikalnis Fukutoku-Okanoba.
JAV pajėgos šiuos laivus nuskandino 1945 m., po Ivo Džimos mūšio. Viename kruviniausių Antrojo pasaulinio karo mūšių, 36 dienas trukusiame puolime dalyvavo apie 70 000 JAV jūrų pėstininkų, kurie kovėsi su 20 000 japonų karių, pasislėpusių bunkeriuose vulkaninės kilmės salos uolose. Iki mūšio pabaigos 20 000 jūrų pėstininkų buvo sužeisti ir beveik 7 000 žuvo. Beveik visi japonų kariai, išskyrus 216 gyvų paimtų į nelaisvę, žuvo mūšio metu.
Sudaužytos, jūros išblukintos lūženos – tai JAV karinio jūrų laivyno užgrobtų ir po mūšio sąmoningai sunaikintų transporto laivų liekanos. Kadangi Ivo Džima neturėjo uosto, laivai buvo skandinami lygiagrečiai kranto linijai, kad sudarytų molą ir apsaugotų ginkluotę bei karius nuo artėjančių bangų, kai šie laipinosi saloje, teigia JAV nacionalinis archyvas.
Fukutoku-Okanoba po vandeniu nerimsta nuo rugpjūčio. Ugnikalnio sukeltas seisminis aktyvumas ne tik išstumia laivus ir jūros dugną, bet ir nulėmė nedidelės pusmėnulio formos salos susidarymą. Pasak Japonijos vyriausybės Integruotų ugnikalnių tyrimų centro direktoriaus Setsuya Nakada, tikimasi, kad ši sala, suformuota iš pemzos ir vulkaninių pelenų, dėl erozijos netrukus pati išnyks.
Ivo Džima priklauso Bonino saloms – maždaug 30 subtropinių salų grandinei Ramiajame vandenyne. Ši salų grandinė susidarė Ramiojo vandenyno tektoninei plokštei lendant po Filipinų jūros plokšte, todėl čia dažnai vyksta žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai, o pastarosiomis savaitėmis, pasak Japonijos meteorologijos agentūros, padažnėjo seisminių įvykių. Pavyzdžiui, spalio 7 d. 5,9 balo stiprumo drebėjimas suvirpino pastatus Tokijuje ir rytinėje Japonijos dalyje. O kita vulkanų grandinei priklausanti sala Nišinošima nuo 2013 m. spjaudosi dujomis ir lava.
Ivo Džimos Suribačio kalnas yra laikomas vartais į vis dar aktyvų ugnikalnį, todėl, remiantis vieno astrofiziko sudarytu sąrašu, kai kas jį laiko vienu iš dešimties pavojingiausių pasaulio ugnikalnių. Ir iš tikrųjų esama daugelio požymių, kad dabartinis seisminis aktyvumas gali priartėti prie išsiveržimo.
„Spalvą pakeitęs jūros plotas išplito į aplinkines vietoves, o tai rodo, kad ugnikalnio aktyvumas dar nesumažėjo, – „All Nippon News“ kanalui sakė S.Nakada. – Yra tikimybė, kad Ivo Džimoje įvyks didelis išsiveržimas“.
Jei neįvyks dar vienas Suribačio kalno išsiveržimas arba į gilumas nesugrįš buvęs jūros dugnas, ant kurio dabar drybso laivai vaiduokliai, kadaise nuskendę monolitai tikriausiai dar kurį laiką liks saloje. Ivo Džima yra negyvenama ir retai lankoma civilių – iš dalies dėl milžiniško kiekio nesprogusių bombų ir granatų, likusių saloje – o tai reiškia, kad mažai tikėtina, jog Japonijos valdžios institucijos laivus supjaustys ir išveš į metalo laužą.
Parengta pagal „Live Science“.
