Mokslininkai Sibire aptiko seniausias kada nors rastas paslaptingos žmonių giminės fosilijas (Foto)  ()

Mokslininkai atrado seniausias iki šiol žinomas paslaptingos žmonių giminės, vadinamos denisoviečiais, fosilijas. Naujajame tyrime teigiama, kad kartu su šiais 200 000 metų senumo kaulais mokslininkai pirmą kartą aptiko ir akmens dirbinių, susijusių su šiais išnykusiais šiuolaikinių žmonių giminaičiais.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Denisoviečiai – išnykusios žmonių giminės šakos atstovai – pirmą kartą identifikuoti kiek daugiau nei prieš dešimtmetį ir kartu su neandertaliečiais yra artimiausi žinomi šiuolaikinių žmonių giminaičiai. Iš denisoviečių fosilijų išskirtos DNR analizė rodo, kad jie kadaise galėjo būti plačiai paplitę žemyninėje Azijoje, Pietryčių Azijos salose ir Okeanijoje – ir atskleidė, kad bent dvi skirtingos denisoviečių grupės kryžminosi su šiuolaikinių žmonių protėviais.

Iki šiol mokslininkai buvo aptikę tik keletą denisoviečių fosilijų. Penkios buvo rastos Denisovo urve Sibire, o viena – Kinijoje.

Dabar Denisovo urve mokslininkai aptiko dar tris denisoviečių fosilijas. Tyrėjai apskaičiavo, kad jų amžius yra apie 200 000 metų, todėl jos yra seniausios kada nors rastos žinomos šios žmonių atmainos fosilijos. Anksčiau ankstyviausi žinomi denisoviečių egzemplioriai buvo maždaug 122 000-194 000 metų senumo.

Naujajame tyrime mokslininkai ištyrė 3791 kaulų nuolaužą iš Denisovo olos. Jie ieškojo baltymų, kuriuos žinojo priklausant būtent denisoviečiams, remdamiesi ankstesniais išnykusios žmonių atšakos DNR tyrimais.

 

Tarp šių liekanų mokslininkai aptiko penkis žmonių kaulus. Keturių iš jų DNR pakako, kad būtų galima nustatyti tapatybę – vienas iš jų buvo neandertalietis, o kiti trys – denisoviečiai. Remiantis genetiniais panašumais, dvi iš šių fosilijų gali būti vieno žmogaus arba giminingų asmenų.

„Labai džiaugiamės, kad tarp seniausių Denisovo urvo sluoksnių aptikome tris naujus denisoviečių kaulus, – sako vyresnioji tyrimo autorė ir Vienos universiteto (Austrija) archeologė Katerina Douka. – Specialiai orientavomės į šiuos sluoksnius, kuriuose anksčiau nebuvo rasta kitų žmonių fosilijų – ir mūsų strategija pasiteisino“.

Tyrėjai nustatė šių denisoviečių fosilijų amžių remdamiesi žemės sluoksniu, kuriame jos buvo aptiktos. Šiame sluoksnyje taip pat buvo daugybė akmeninių artefaktų ir gyvūnų liekanų, kurios gali būti svarbūs archeologiniai duomenys apie denisoviečių gyvenimą ir elgesį. Anksčiau denisoviečių fosilijos buvo randamos tik sluoksniuose, kuriuose nebuvo tokios archeologinės medžiagos – arba sluoksniuose, kuriuose galėjo būti ir neandertaliečių medžiagos.

 

„Tai pirmas kartas, kai galime būti tikri, kad archeologines liekanas, kurias radome kartu su jų kaulų fragmentais, sukūrė denisoviečiai“, – sako A.Douka.

Nauji atradimai rodo, kad šie naujai atrasti denisoviečiai gyveno tuo metu, kai, remiantis ankstesniais tyrimais, klimatas buvo šiltas ir panašus į dabartinį, žmonių gyvenimui palankioje vietovėje, kurioje augo plačialapiai miškai ir atviros stepės. Urve rastos paskerstų ir sudegintų gyvūnų liekanos leidžia manyti, kad denisoviečiai galėjo maitintis elniais, gazelėmis, arkliais, bizonais ir gauruotaisiais raganosiais.

 

„Galime daryti išvadą, kad denisoviečiai buvo gerai prisitaikę prie savo aplinkos ir naudojosi visais jiems prieinamais ištekliais“, – sako archeologė.

Tame pačiame sluoksnyje, kuriame rastos šios denisoviečių fosilijos, rasti ir akmeniniai artefaktai – tai daugiausia gremžimo įrankiai, kurie galbūt buvo naudojami gyvūnų odoms apdirbti. Šių dirbinių žaliava greičiausiai buvo gauta iš upės nuosėdų, esančių prie pat įėjimo į urvą. Pati upė padėdavo medžioti, teigia mokslininkai.

„Strategiškai svarbi vieta priešais vandens šaltinį ir įėjimą į slėnį galėjo būti puiki vieta medžioklei“, – sako A.Douka.

Akmeniniai įrankiai, susiję su šiomis naujomis fosilijomis, neturi tiesioginių atitikmenų Šiaurės ar Centrinėje Azijoje. Tačiau jie šiek tiek panašūs į Izraelyje rastus daiktus, datuojamus 250 000-400 000 metų, t.y. laikotarpiu, susijusiu su dideliais pokyčiais žmonių technologijose – pavyzdžiui, ugnies naudojimo įsigalėjimu, pažymi tyrėjai.

 

Naujajame tyrime nustatyta, kad denisoviečiai galėjo būti ne vieninteliai tuometiniai urvo gyventojai. Plėšrūnų – tokių kaip vilkų ir laukinių šunų – kaulai leidžia manyti, kad denisoviečiai galėjo aktyviai varžytis su šiais gyvūnais dėl grobio ir galbūt paties urvo.

„Šiuo metu mūsų komanda toliau dirba Denisovo urve ir keliose kitose Azijos vietovėse – ir tikimės, kad netrukus pateiksime naujų įdomių duomenų“, – sako A.Douka.

Mokslininkai savo išvadas publikavo žurnale „Nature Ecology & Evolution“.

Parengta pagal „Live Science“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(16)
(0)
(16)

Komentarai ()