Atila buvo hunų, klajoklių karių raitelių genties, karalius. Dėl savo žiaurumo jis užsitarnavo pravardę „Flagellum Dei“ (lotyniškai „Dievo rykštė“). Atila ir jo hunai atvedė galingą Romos imperiją prie žlugimo slenksčio.

Hunai buvo klajoklių tauta, gyvenusi Centrinėje Azijoje, Kaukaze ir Rytų Europoje IV–VI mūsų eros amžiuje.

Jie gyveno į rytus nuo Volgos upės, vietovėje, kuri tuo metu buvo Skitijos dalis; hunų atvykimas siejamas su Irano tautos – alanų – migracija į vakarus. Iki 370 m. hunai atvyko prie Volgos, o iki 430 m. hunai sukūrė didžiulę, nors ir trumpalaikę valstybę Europoje, užkariavę gotus ir daugelį kitų germanų tautų, gyvenančių už Romos imperijos sienų.

Hunų kariai gimė būti raiteliais. Jiems puikiai sekėsi šaudymas iš lanko ir ieties metimas. Jie galėjo stulbinančiu tikslumu smogti priešininkui devyniasdešimties metrų atstumu. Kaip ir po šimtmečių mongolai, hunai buvo stipriausia savo eros karinė jėga. Romos kariuomenė buvo paremta pėstininkais, todėl per lėta greitai judantiems hunams.

Hunas Atila gimė 406 m. Jo tėvas Mudzukas buvo hunų karalių Oklaro ir Rugos brolis. Atila turėjo vyresnį brolį Bledą. Abu broliai buvo puikūs kovotojai ir vadai. Be hunų kalbos, jie kalbėjo ir gotų bei lotynų kalbomis.

Atila iš tikrųjų nebuvo tikrasis jo vardas, tai buvo jo pasekėjų jam suteikta pravardė, kuri ir gotų kalba reiškė „mažasis tėvas“.

434 m., mirus jų dėdei Rugai, Atila ir Bleda tapo hunų karaliais. Trokšdami kariauti, jie įsiveržė į Sasanidų Persiją, bet buvo nugalėti.

Vėliau jie 441 m. įsiveržė į Balkanus, kurie kontroliavo Rytų Romos imperiją. Iki 443 m. broliai hunai pasiekė galingas Konstantinopolio sienas.

Romėnai sumokėjo hunams beveik dvi tonas aukso, kad jie sustabdytų tolesnį puolimą. Be to, romėnai sutiko kasmet sumokėti 700 kilogramų aukso duoklę.

Invazija į Vakarų Romos imperiją

445 metais Atila nužudė savo brolį Bledą. Manoma, kad pats Bleda norėjo nužudyti Atilą. Nužudęs savo brolį, Atila tapo vieninteliu Hunų imperijos valdovu.

Atila buvo puikus vadas, perorganizavęs hunus į veiksmingą karo mašiną, atvedusią Vakarų Romos imperiją prie žlugimo slenksčio.

450 m. Honoria, Vakarų Romos imperatoriaus Valentiniano III sesuo, nusiuntė savo sužadėtuvių žiedą Atilai ir paprašė išgelbėti ją nuo priverstinės santuokos su Romos senatoriumi. Atilai tikrai nereikėjo kitos žmonos, nes jis jų turėjo daug, bet jam reikėjo preteksto įsiveržti į Vakarų Romos imperiją.

Įtūžęs Valentinianas III vos nenužudė savo sesers. Jis pasiuntė daug pasiuntinių pas Atilą, aiškinančius nesusipratimą. Tačiau Atila jau buvo apsisprendęs.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()