Tongos ugnikalnio išsiveržimas buvo vienas galingiausių mūsų planetoje per 30 metų.

Vulkano išsiveržimas, šeštadienį (sausio 15 d.) sunaikinęs nedidelę salą Polinezijoje, į rekordinį aukštį išmetė didžiulį kiekį pelenų, bet nesukels jokių sutrikimų Žemės klimatui, sakė ekspertai.

Praeitą savaitę įvykusio Hunga Tonga-Hunga Ha'apai išsiveržimo dydis ir mirtinos pasekmės tik dabar pradėtos skaičiuoti, o mokslininkai įvertino išsiveržimo galią.

Vietos pareigūnų teigimu, išsiveržimas siekė 260 kilometrų spindulį ir išmetė pelenus 20 kilometrų į atmosferą (sprogimo momentu), išskirdamas didžiulius kiekius energijos.

Rekordinis aukštis

Palydovai aptiko pelenų debesį, kuris jau išplito virš Australijos, daugiau nei 39 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus, pirmadienį (sausio 17 d.) socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Oksfordo universiteto mokslininkas Simonas Proudas. Jis pridūrė, kad tai buvo pirmas kartas, kai vulkaniniai pelenai buvo aptikti taip aukštai Žemės atmosferoje.

Tačiau mokslininkai mano, kad išsiveržimas nepaveiks Žemės klimato. Nepaisant apokaliptinių sprogimo proporcijų, kurias realiu laiku užfiksavo keli palydovai, jame esančių pelenų kiekis buvo palyginti mažas, palyginti su kitais kataklizminiais ugnikalnių išsiveržimais, žinomais iš ankstesnių amžių.

Tokie supervulkanai, kaip Hunga Tonga-Hunga Ha'apai, išmetantys didžiulius kiekius sieros dioksido į aukštesnius Žemės atmosferos sluoksnius, kartais gali sukelti išmatuojamą vėsinantį poveikį planetos klimatui.

Toks poveikis buvo aptiktas, pavyzdžiui, po Pinatubo kalno išsiveržimo Filipinuose 1991 m. Šis išsiveržimas, antras pagal galingumą XX amžiaus ugnikalnio išsiveržimas, atvėsino planetą dvejiems metams. Tačiau turimais duomenimis, Tonga į atmosferą išmetė tik 400 000 metrinių tonų sieros dioksido, apie 2% viso Pinatubo kalno kiekio.

Rosenlofas pridūrė, kad net Pinatubo aerozoliai turėjo tik trumpalaikį poveikį, maždaug metams ar dvejiems, o tai reiškia, kad ugnikalnis tikrai nepadės žmonėms kovoje su klimato kaita.

Naujosios Zelandijos Nacionalinis vandens ir atmosferos tyrimų institutas (NIWA) socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad pelenų debesys jau išplito virš Australijos, daugiau nei 4000 km į vakarus nuo Tongos, ir virš Ramiojo vandenyno susidarė rekordinė sieros dioksido koncentracija.

Sieros dioksidas gali būti kenksmingas žmonių sveikatai, dirgindamas kvėpavimo takus ir pablogindamas ligas, pvz., astmą. Dujos taip pat gali reaguoti su vandeniu atmosferoje ir sukelti rūgštų lietų, kurie kenkia augalijai.

Milžiniška galia

Be stebėto rekordinio aukščio, buvo apskaičiuota ir išsiveržimo metu išsiskyrusi galia. NASA Goddardo kosminių skrydžių centro vyriausiasis mokslininkas Jamesas Garvinas sakė, kad išsiveržimo metu išsiskyrė 10 megatonų TNT ekvivalentas, todėl tai yra vienas galingiausių išsiveržimų per 30 metų.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()