Pernai archeologai aptiko unikalų radinį – egiptietės mumiją, kurios gimdoje buvo mumifikavęsis vaisius. Dar nežinoma, kas tokia buvo ir kokiu būdu prieš 2000 metų mirė moteris, todėl kol kas ji vadinama paslaptingąja dama. Tiesa, žinoma, kokiu būdu išliko vaisius. Varšuvos mumijos projekto autorių teigimu, mumifikacija įvyko, yrant ir rūgštėjant moters kūnui.

„Vaisius liko nepaliestoje gimdoje ir, galima sakyti, ėmė rūgti. Tai – ne pats estetiškiausias palyginimas, tačiau perteikia idėją“, – aiškino tinklaraštyje tyrėjams vadovavę bioarcheologė Marzena Ozarek-Szilke iš Varšuvos universiteto ir archeologas Wojciechas Ejsmondas iš Lenkijos mokslų akademijos.

„Lavonų kraujo pH, įskaitant ir tai, kas yra gimdoje, stipriai mažėja, tampa rūgštingas, laikui bėgant didėja amoniako ir skruzdžių rūgšties koncentracija. Pripildžius kūną druskos mišiniu iš išdžiūvusio ežero dugno, sumažėja oro, deguonies patekimas į jį. Galutinis rezultatas – praktiškai hermetiškai užsandarinta gimda su vaisiumi“, – rašo sciencealert.com.

Radiologė Sahar Saleem iš Kairo universiteto, apžiūrėjusi radinį, iškėlė klausimą, ar radinys – tikrai vaisius. Jos teigimu, mumijos skenogramose nematyti kaulų, todėl neįmanoma tvirtai identifikuoti vaisiaus.

M. Ozarek-Szilke su tyrėjais pateikė paaiškinimą – pirmus tris nėštumo trimestrus vaisiaus kūnai labai mažai mineralizuojasi, todėl sunku juos sunku aptikti tiriant, apskritai sunku rasti atliekant archeologinius kasinėjimus. Mokslininkų teigimu, toliau vykstant rūgštėjimo procesams, vaisiaus kaulai veikiausiai toliau demineralizavosi. Tokie mumifikacijs procesai vyksta durpingose pelkėse – dėl rūgštingos terpės minkšti audiniai ten rūgsta, o kaulai demineralizuojasi.

„Šį kaulų demineralizavimosi procesą rūgštingoje terpėje galima palyginti su eksperimentu su kiaušiniu, – rašė tyrėjai. – Įsivaizduokite, kad įdedate kiaušinį į puodą su rūgštimi. Kiaušinio lukštas ištirps, liks tik baltymas ir trynys bei mineralai iš rūgštyje ištirpusio kiaušinio lukšto.“

Paslaptingosios damos ir kūdikio įsčiose kūnai kitokie, nes jie mumifikavosi kitokiu būdu. Moterį mumifikavo su natūraliai susidarančios druskos mišiniu, kurį senovės Egipte išdžiovindavo ir juo dezinfekuodavo kūnus. O vaisius hermetizuotoje gimdoje mumifikavosi dėl rūgštingos terpės.

Iš vaisiaus kaulų išsiskyrę mineralai susikaupė vaisiaus minkštuosiuose audiniuose ir gimdoje, taip susidarė didesnė mineralų koncentracija. Tai reiškia, kad kompiuterinės tomografijos metu bus didesnis nepralaidumas spinduliuotei.

Sprendžiant iš tyrimo rezultatų, muziejaus kolekcijose galėtų būti ir daugiau nėščių mumijų. Mumijų skenogramose matyti kaulai ir prie jų pridėti amuletai. Atidžiau ištyrus minkštuosius audinius, galbūt galima identifikuoti daugiau tokių mumijų kai paslaptingoji dama.

Galbūt archeologams ir antropologams pavyktų atskleisti, kodėl vaisius gimdoje buvo paliktas, nors visi vidaus organai buvo išimti prieš mumifikavimo procesą.

„Galbūt tai susiję su tikėjimu apie atgimimą pomirtiniame pasaulyje“, – spėjo M. Ozarek-Szilke. – Sudėtinga pateikti išvadų, nes kol kas nežinome, ar tai vienintelė nėščia mumija. Kol kas tai – vienintelė žinoma nėščia egiptietiška mumija.“

Sprendžiant iš vaisiaus padėties ir neatsivėrusio gimdos kaklelio, moteris mirė ne gimdydama. Ankstesnių tyrimų duomenimis, paslaptingoji dama buvo 20–30 m., kai mirė, jos nėštumas – 26–30 savaičių.

„Paslaptingoje dama mirė su negimusius kūdikiu, tirdami ją, atgaiviname prisiminimą apie ją. Prisimename, kad kadaise gyveno žmogus kuris turėjo svajonių, kažką mylėjo ir buvo mylimas. Dabar ji atskleidė mums savo paslaptis, kurias buvo nusinešusi į kapą“, – straipsnyje rašė tyrėjai.

Tyrimas publikuotas „Journal of Archaeological Science“ žurnale.

Komentarai ()