Mokslininkai perspėja apie aptiktą sparčiai plintantį mirtiną virusą, kurį perduoda erkės: užsikrėtusios – net 9 iš 10 ()
Viename Pensilvanijoje esančiame parke neseniai užfiksuota didžiausia įmanoma erkių, platinančių mirtimi galintį pasibaigti Povasano virusą, koncentracija. Šis virusas gali sukelti sunkių infekcijų su negrįžtamais neurologiniais padariniais ir netgi baigtis mirtimi, tad pareigūnai dėl jo ne juokais nerimauja, o ekspertai perspėja, kad ateityje erkių platinamų ligų tik daugės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Povasano virusas į žmogaus organizmą patenka įsisiurbus užkrėstai moteriškos lyties iksodinei (juodakojei) erkei (Ixodes scapularis). Nuo 2008 iki 2017 metų didžioji dalis atvejų nustatyta Didžiųjų ežerų regione.
Virusas, kuris turi dvi sekas (viena iš jų – būtent Povasano arba elnių erkinis virusas), pirmą kartą aptiktas 1952 metais. Nors dauguma Povasano viruso atvejų besimptomiai, simptominiai gali baigtis mirtini, sako JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų atstovai.
Pirmieji simptomai: galvos skausmas, karščiavimas, vėmimas. Sunkiausiais atvejais kyla rimtų neurologinių komplikacijų, tokių kaip encefalitas (smegenų uždegimas) bei meningitas. Maždaug viena iš dešimties neurologinių Povasano viruso komplikacijų baigiasi mirtimi, o maždaug pusė išgyvenusiųjų patiria ilgalaikių neurologinių sveikatos sutrikimų.
„Infekuotų erkių koncentracija Lawrence‘o rekreaciniame parke itin didelė. Elnių erkinis virusas akimirksiu perduodamas vos tik erkė įsisiurbia, o šio viruso padariniai sveikatai žymiai sunkesni nei kitų erkių platinamų virusų, įprastai cirkuliuojančių Pensilvanijoje“, – teigia Pensilvanijos aplinkosaugos departamento sekretorius Patrickas McDonnellis.
Nerimą keliantis atradimas buvo užfiksuotas vasarį, kai Pensilvanijos aplinkosaugos departamentas pranešė, jog pastebėtas „neįprastai didelis užkrečiamumas Povasano virusu“.
Iš 25 ištirtų parke sugautų erkių net 92 proc. pasirodė esančios Povasano viruso platintojos – iki tol didžiausias konkrečioje vietovėje tirtų erkių užkrečiamumas siekė vos 25 proc. Nors tyrime dalyvavo sąlyginai itin nedidelis skaičius erkių, didžiausią galvos skausmą Pensilvanijos pareigūnams sukėlė jų paplitimas.
Virusas po erkės įkandimo perduodamas vos per 15 minučių, o tai žymiai greičiau nei kitos erkių platinamos infekcijos, pavyzdžiui, Laimo liga. Ja susergama tuo atveju, jeigu erkė aukos kraują siurbia ilgiau nei 24 valandas. Povasano virusas istoriškai buvo vertinamas kaip retas, tad jam nėra jokio specialaus gydymo, nors vakcina jau kuriama, teigiama 2020 metų tyrime, apie kurį rašoma specializuotame leidinyje „PLOS Neglected Tropical Diseases“.
Ši reta erkių platinama liga Jungtinėse Valstijose pastaraisiais metais nustatoma vis dažniau. Nuo 2016 iki 2020 metų Jungtinėse Valstijoj nustatyti 134 Povasano viruso atvejai. Nuo 2011 iki 2015 metų jų būta tik 44.
Tiesą sakant, kasmetiniai erkių perduodamų ligų atvejai, apie kuriuos žino Ligų kontrolės ir prevencijos centrai, laikotarpiu nuo 2004 iki 2019 metų išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 22 tūkst. 527 atvejų 2004 metais iki daugiau nei 50 tūkst. atvejų 2019 metais. Remiantis 2021 metų publikacija leidinyje „Emerging Infectious Diseases“, realybėje skaičiai greičiausiai dar didesni, ypač kalbant apie Laimo ligą.
Infekcijų skaičius greičiausiai auga dėl augančios juodakojų erkių populiacijos – būtent jos platina tiek Povasano, tiek Laimo ligą. 2019 metais atlikto „Canadian Journal of Infectious Diseases and Medical Microbiology“ tyrimo mokslininkai prognozavo, kad ateinančiais dešimtmečiais Laimo ligų atvejų skaičius Jungtinėse Valstijose išaugs 20 proc. „Šylantis klimatas ir drėgmė prisidės prie spartesnės erkių reprodukcijos, atsparumo ir plitimo į vis naujas teritorijas. 2021 metais leidinyje „Insects“ pateikiamoje apžvalgoje prognozuojama, kad juodakojų erkių populiacija iki 2050 metų išplis dar giliau į Minesotą, Dakotą ir Aliaską.
Visgi klimato kaita tik dalis problemos. Nemenką vaidmenį atlieka ir visoje Šiaurės Amerikoje vykstantys žemės naudojimo pokyčiai. Dar 2019 metais ekologas ir „William & Mary“ koledžo profesorius Matthiasas Leu per interviu „The Washington Post“ sakė, kad „dėl urbanizacijos auga pelių ir elnių populiacija, o jų krauju maitinasi erkės, tad didėja ir šių kraujasiurbių skaičius“.
Šaltiniai:
https://wwwnc.cdc.gov/eid/article/27/2/20-2731_article#r1
https://www.hindawi.com/journals/cjidmm/2018/5719081/
https://journals.plos.org/plosntds/article?id=10.1371/journal.pntd.0008788