[Karšta tema] Kur glūdi Rusijos ir Ukrainos konflikto šaknys: kas lėmė Ukrainos padalinimą tarp Rytų ir Vakarų (Foto, Video) ()
Kol viso pasaulio dėmesį prikaustęs Rusijos karas Ukrainoje, pažvelkime į ilgą, persipynusią kaimynų istoriją, kuri atskleidžia, kaip buvo paruošta scena šiandieniniam konfliktui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Abiejų šalių bendras paveldas siekia daugiau nei tūkstantį metų iki tų laikų, kai Kijevas, dabartinė Ukrainos sostinė, buvo pirmosios slavų valstybės – Kijevo Rusios – Ukrainos ir Rusijos gimtinės – centre. 988 m. po Kr. pagonių Novgorodo kunigaikštis ir Kijevo didysis kunigaikštis Vladimiras I, priėmė stačiatikių tikėjimą ir buvo pakrikštytas Krymo mieste Chersone.
Per ateinančių 10 šimtmečių, Ukraina ne kartą buvo išsidalinta konkuruojančių valstybių. XIII amžiuje Mongolų kariai užkariavo Kijevo Rusiją. XVI amžiuje žemės atiteko Lenkijos-Lietuvos sandraugai (ATR).
XVII amžiuje karas tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos padalino Ukrainos žemes į dvi dalis: žemės į rytus nuo Dniepro upės atiteko Rusijos imperijai; žemes į vakarus nuo Dniepro valdė Lenkija.
Daugiau nei po šimtmečio, 1793 m., vakarų Ukrainą aneksavo Rusijos imperija. Vėlesniais metais rusifikacijos politika uždraudė vartoti ir mokytis ukrainiečių kalbos, o žmonės buvo spaudžiami atsiversti į rusų ortodoksų tikėjimą.
XX amžiuje Ukraina patyrė didžiausių traumų. Po 1917 m. bolševikų revoliucijos Ukraina buvo viena iš daugelio šalių, kurios sudėtingomis sąlygomis bandė kurti savo nepriklausomą valstybę, kol 1922 m. buvo įtraukta į Sovietų Sąjungą.
1930-ųjų pradžioje, siekdamas priversti valstiečius stoti į kolūkius, Sovietų Sąjungos vadovas Josifas Stalinas surengė badą – holomodorą, kurio metu mirė milijonai ukrainiečių. Vėliau Stalinas atkėlė daugybę rusų ir kitų sovietų piliečių – daugelis nemokėjo ukrainietiškai ir turėjo mažai ryšių su regionu.
Šie istorijos palikimai sukūrė ilgalaikes lūžių linijas. Kadangi Rytų Ukraina pateko į Rusijos valdžią daug anksčiau nei Vakarų Ukraina, žmonės rytuose palaiko stipresnius ryšius su Rusija ir buvo labiau linkę palaikyti rusiškai nusiteikusius lyderius.
Vakarų Ukraina, priešingai, šimtmečius praleido Europos valstybių, tokių kaip Austrijos-Vengrijos imperija (iki 1918 m.) ir Lenkija (tarpukariu, iki 1939 m.), kontrolėje – viena iš priežasčių, kodėl ukrainiečiai vakaruose buvo linkę remti į Vakarus orientuotus politikus. Rytuose gyvena daugiau rusakalbių ir stačiatikių, o vakaruose – ukrainiečių ir katalikų.
1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai, Ukraina tapo nepriklausoma valstybe. Tačiau suvienyti šalį pasirodė sudėtinga užduotis. Viena vertus, „ukrainiečių nacionalizmo jausmas nėra toks gilus rytuose, kaip vakaruose“, – sako buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Stevenas Piferis. Perėjimas prie demokratijos ir kapitalizmo buvo skausmingas ir chaotiškas, o daugelis ukrainiečių, ypač rytuose, ilgėjosi santykinio ankstesnių epochų stabilumo.
„Didžiausia takoskyra po visų šių veiksnių yra tarp tų, kurie į Rusijos imperinę ir sovietų valdžią žiūri palankiau, palyginti su tų, kurie juos laiko tragedija“, – sako Ukrainos ekspertas ir buvęs Jungtinių Valstijų Atlanto tarybos narys Adrianas Karatnycky.
Ukrainos gamtiniuose žemėlapiuose netgi galite pamatyti takoskyrą tarp pietinės ir rytinės Ukrainos dalių – vadinamų stepėmis – su derlinga žemės ūkio dirva ir šiauriniais bei vakariniais regionais, kurie yra labiau miškingi.
Harvardo istorijos profesorius ir Ukrainos tyrimų instituto direktorius Serhii Plokhii sako, kad žemėlapis, kuriame vaizduojamos ribos tarp stepės ir miško, turi „stulbinantį panašumą“ su 2004 ir 2010 m. Ukrainos prezidento rinkimų politiniais žemėlapiais.
