Pavojų kelia ne tik Černobylis: nurodė, kokie dar objektai Ukrainoje lemia radiacinę grėsmę ()
Einant ketvirtai Rusijos invazijos į Ukrainą savaitei, didėja susirūpinimas dėl kelių branduolinių objektų saugumo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau manoma, kad rimto incidento rizika yra maža – nepaisant to, kad Rusijos kariai sutrikdė įprastas saugos procedūras. Simonas Middleburghas iš Bangoro universiteto Jungtinėje Karalystėje teigia, kad aplinkybės yra rimtos, o Rusijos veiksmai, susiję su branduoliniais objektais Ukrainoje, yra „visiškai neapgalvoti“ – tačiau didelis radiacijos išmetimas yra mažai tikėtinas.
Ukrainoje yra Černobylis – liūdnai pagarsėjusios 1986 m. branduolinės katastrofos vieta, taip pat keturios veikiančios atominės elektrinės ir nedidelis moksliniams tyrimams naudojamas reaktorius.
Padėtis Černobylyje buvo įtempta nuo pat pirmosios invazijos dienos, kai Rusijos kariai užėmė teritoriją. Moksliniai stebėtojai užfiksavo vietinį radiacijos lygio padidėjimą, kuris buvo aiškinamas tuo, kad rusų tankai pakėlė užterštas dulkes. Nuo to laiko daugelis radiacijos jutiklių aplink elektrinę nustojo veikti, o elektrinės darbuotojų ir reguliavimo institucijų ryšiai geriausiu atveju buvo nereguliarūs.
Objekte dirbę mokslininkai negalėjo patekti į savo laboratorijas, nes elektrinę kontroliavo Rusijos kariuomenė. Vienas iš šių mokslininkų, prašęs neskelbti jo pavardės, kovo 14 d. leidiniui „New Scientist“ sakė, kad elektrinės teritorijoje likę darbuotojai deda visas pastangas, kad užtikrintų saugumą.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) skundėsi, kad darbuotojai gyvena itin prastomis sąlygomis ir neturėjo galimybės būti pakeisti nauja pamaina. Kovo 9 d. Černobylyje nutrūkus elektros energijos tiekimui, buvo neįmanoma aktyviai aušinti saugyklų, kuriuose yra branduolinių atliekų.
Elektros linijos buvo suremontuotos ir elektros tiekimas turėjo būti atnaujintas, tačiau kovo 15 d. TATENA pranešė, kad linijas vėl sugadino Rusijos kariškiai. Kovo 13 d. pareiškime ji taip pat įspėjo, kad darbuotojai dėl „fizinio ir psichologinio nuovargio“ nebeatlieka saugos įrangos remonto ir priežiūros darbų.
TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi paragino Rusiją leisti tarptautinei grupei patekti į teritoriją, kad būtų užtikrintas saugumas. Kol kas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šio prašymo nepriėmė.
Pasaulinė branduolinės energetikos operatorių asociacija taip pat pareiškė, kad neturėtų būti „jokio kišimosi“ į elektrinės personalą, o Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, kuris yra skyręs 2,5 mlrd. eurų saugiam radiacijos valdymui elektrinėje, teigia, kad karui „negalima leisti sugriauti šių pasiekimų“.
Ukrainoje taip pat veikia dar keturios atominės elektrinės. Jos yra naujesnės konstrukcijos nei Černobylio – vadinamosios VVER – kurios yra saugesnės ir lengviau eksploatuojamos.
S.Middleburgo teigimu, neatsakinga, kad Rusijos pajėgos kišasi į šių elektrinių veiklą. „Tai tas pats, kas numesti draugui automobilio raktelius ir tikėtis, kad jis žinos, kur yra visi mygtukai, – sako jis. – Vos tik pradedate trikdyti saugaus darbo praktiką ir galimybę gauti žaliavų bei įrankių, tada ir prasideda incidentai. Nebūtinai radiologiniai incidentai, bet anksčiau ar vėliau žmonės susižeis. Pradeda plisti bloga sveikatos ir saugos praktika.“
Nors VVER reaktoriai turi sudėtingas saugos sistemas, kurios yra labai svarbus ramstis bet kokių sukrėtimų laikotarpiu, S.Middleburghas teigia, kad mažiau nuspėjama Černobylio saugykla yra išskirtinė.
„Jei jie nesusitvarkys, gali būti, kad Černobylyje įvyks nedidelis nuotėkis. Nemanau, kad jis būtų didelis, bet galiu matyti, kad reikalai pakryps į blogąją pusę“, – teigia ekspertas.
Kitas susirūpinimą keliantis objektas – Charkovo fizikos ir technologijų institutas, kuriame buvo kuriami SSRS branduoliniai ginklai. Čia yra JAV finansuojamas branduolinis reaktorius, kuriame kuriami izotopai, skirti medicinai ir moksliniams tyrimams.
Ukrainos valstybinė branduolinio reguliavimo inspekcija nurodė, kad per kovo 6 ir 10 d. apšaudymą pastatas buvo apgadintas, tačiau reaktorius saugiai sustabdytas. Inspekcija įspėjo, kad tolesnis objekto bombardavimas gali sukelti „sunkių radiacinių padarinių“, tačiau S.Middleburghas teigia, kad visame objekte yra ne daugiau kaip lagamino dydžiui prilygstantis kuro kiekis, ir blogiausiu atveju gali sukelti tik vietinę taršą.
Rusija turėtų būti stipriai motyvuota išvengti katastrofos. Dėl vyraujančių vėjų tikėtina, kad bet koks branduolinis incidentas Ukrainoje didžiąją dalį kritulių nuneštų į rytus, į Rusiją.
Parengta pagal „New Scientist“.
