Kaip buvo išrastas širdies stimuliatorius? Neįtikėtina, bet tiesa: pirmasis buvo maždaug televizoriaus dydžio ()
Vos 25 gramus sveriantis prietaisas, generuojantis nestiprius elektros impulsus, gyvenimo ritmui išjudina dėl ligos aptingusią širdį. Pasaulyje kasmet atliekama apie 300 tūkst. pirminių širdies stimuliatoriaus implantacijų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atitinkamos mūsų organizmo ląstelės maždaug 70 kartų per minutę siunčia impulsus, kurie verčia širdį plakti.
Tai jaučiame kaip kraujagyslių sienelių bangavimą – pulsą.
Nuo XIX a. pabaigos žinoma, kad širdies raumenį galima stimuliuoti elektriniu būdu.
1887 m. gydytojai pirmą kartą išmatavo natūralius širdies impulsus ir atvaizdavo šiuos signalus elektrokardiograma.
1952 m. amerikiečių kardiologas Paulas Zollas sukonstravo prietaisą, kuriuo buvo galima nuolat matuoti širdies impulsus. Dvi ant krūtinės pritvirtintos metalo plokštelės, pajutusios, kad širdis sustojo, siųsdavo į ją elektros impulsus.
Tačiau pirmasis širdies stimuliatorius buvo griozdiškas aparatas, maždaug televizoriaus dydžio. Jį tekdavo vežti vežimėliu šalia paciento.
Be to, ligoniai kęsdavo skausmus, plokštelės degino odą, krūtinės raumenis sutraukdavo mėšlungis.
1958 m. Švedijoje kardiologas Åke Senningas ir inžinierius Rune Elmquistas sukūrė ir spalio 8-ąją implantavo degtukų dėžutės dydžio širdies elektrinį stimuliatorių. Operacija buvo labai rizikinga, nes stimuliatorius buvo išbandytas tik su gyvūnais.
Baterija išlaikė vos kelias valandas, tad pacientui iš karto reikėjo įsiūti naują. Bet šis žmogus pragyveno iki 2001-ųjų ir per visą tą laiką jam buvo pakeisti 25 skirtingi stimuliatoriai.
Šiais laikais širdies stimuliatoriaus implantavimo operacija trunka maždaug valandą, dažniausiai taikoma vietinė, rečiau – visiška nejautra.
Širdies stimuliatorius implantuojamas per nedidelį pjūvį krūtinės odoje. Du iš jo išeinantys elektrodai nuvedami į prieširdį ir skilvelį.
Prireikus jie ima skleisti elektros impulsus ir skatina širdies veiklą.
Stimuliatorius implantuojamas ne tik tuomet, kai širdis pati nepajėgia plakti, bet ir atsiradus prieširdžių virpėjimui. Jis neriboja įprastos žmogaus veiklos, tačiau reikėtų vengti labai stiprių elektromagnetinių laukų.
Lietuvos kardiologai Sovietų Sąjungoje buvo pirmieji ir ilgą laiką vieninteliai, kurie darė širdies stimuliatoriaus įsodinimo operacijas. Pirmąją 1961 m. atliko Jurgis Brėdikis.
