[Žinios trumpai] Žemė vėl taps vienu dideliu superkontinentu ir tikriausiai visus nužudys – procesai jau vyksta ()
Pangea (arba Pangaea), didžiulė sausumos masė, sujungusi visus septynis žemynus į vieną didžiulį žemyną Žemės priešistorinėje praeityje, suskilo maždaug prieš 200 milijonų metų. Įspūdingame antžeminės evoliucijos posūkyje paaiškėja, kad iki naujo, į Pangea panašaus superkontinento susidarymo esame nutolę maždaug 200 milijonų metų, teigia mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis 2018 m. „Geological Magazine“ paskelbtu moksliniu straipsniu, vyrauja keturios šio superkontinento vystymosi versijos. Dėl tektoninės veiklos Amerika ir toliau atsiskiria nuo Europos ir Afrikos, o tai reiškia, kad galiausiai jos atsitrenkia į šiaurėje esančią Antarktidą ir galiausiai į Afriką, Europą ir Aziją, kurios jau bus susigrūdusios. Tuo tarpu Australija bus prijungta prie Rytų Azijos. Rezultatas yra vienas didžiulis megažemynas, vadinamas „Novopangea“ (graikų-lot. „Naujoji Pangea“).
Pagal pirmąjį scenarijų manome, kad Atlanto vandenynas nuolat atsiveria, o Ramusis vandenynas užsidaro. Savo ruožtu Ramusis vandenynas yra pilnas subdukcijos zonų arba vietų, kur vandenyno plokštės grimzta į žemynines plokštes, o paskui į Žemės mantiją. (Taip pat dėl šios priežasties 80 procentų didelių žemės drebėjimų įvyksta Ramiojo vandenyno pakraščiuose, dar žinomo kaip „Ugnies žiedas“.)
Pagal „Pangea Proxima“ (arba „kita Pangea“) scenarijų Atlanto vandenynas ir Indijos vandenynas toliau plečiasi, kol naujos subdukcijos zonos vėl atitraukia žemynus, o tai sukelia Eurazijos ir likusių žemynų susidūrimą. Norėdami įsivaizduoti galutinį rezultatą, nupieškite šiek tiek žiedo formos žemę su nedideliu vandenyno baseinu jos centre.
Ramusis ir Atlanto vandenynai yra tikrai seni – atitinkamai 200 milijonų ir 180 milijonų metų. Taigi, o jei jie abu užsidarys? Tokiu atveju gimtų superkontinentas „Aurica“ (žodžių santrumpa „Australija“ ir „Amerika“).
„Manome, kad buvo tik du vandenynai – Atlanto ir Ramusis. Tačiau dabar Žemėje turite daugiau galimybių, pavyzdžiui, Indijos vandenyną“, – sako João C. Duarte, Portugalijos Lisabonos universiteto tektonikos docentas, kuris taip pat yra „Auricos“ hipotezės kūrėjas.
„Galima uždaryti ir Atlanto, ir Ramųjį vandenynus, nes šiuo metu jie abu yra labai seni“, – „Popular Mechanics“ pasakoja C. Duarte. Viskas, ko jums reikia, yra trečiasis vandenynas. Tai jau yra Indijos vandenynas, jauniausias iš jų, „tik“ apie 140 milijonų metų. Taigi, jei ateityje atsivers Indijos vandenynas, o Ramusis ir Atlanto vandenynai užsidarys, visi septyni žemynai taps viena didele „Aurica“ aplink pusiaują.
Galiausiai, „Amasia“ („Amerikos“ ir „Azijos“ santrumpa) teorija spėja, kad Atlanto ir Ramusis vandenynai liks atviri, o Arkties vandenynas užsidarys. Tokiu atveju visi žemynai, išskyrus Antarktidą, pradės judėti į šiaurę ir įsikurs netoli Šiaurės ašigalio. „Galų gale, aplink Šiaurės ašigalį atsiras didžiulis vandenynas, o kitoje pusėje – Antarktida“, – sako C. Duarte.
„Kai žemynai pasieks superkontinentinę būseną, atsiras didelis neapibrėžtumas dėl anglies dioksido, išmesto dėl vulkaninės veiklos.
Žurnale „Geochemistry, Geophysics, Geosystems” 2021 m. liepos mėn. paskelbtuose tyrimuose mokslininkai naudojo 3D pasaulinius klimato modelius, kad imituotų, kaip „Aurica“ ir „Amasia“ žemių išdėstymas paveiks mūsų klimatą. Jei esate „Netflix“ postapokaliptinio distopinio trilerių serialo „Snowpiercer“, kuriame visas pasaulis sustingęs, išskyrus traukinį „Snowpiercer“, nepaliaujamai riedantį aplink Žemę, gerbėjas, džiaukitės. Jei „Amasijos“ scenarijus pranoksta kitus ir visos sausumos masės bus aplink Šiaurės ir Pietų ašigalius, žemės trūkumas tarp jų sutrikdys vandenyno konvejerio juostą – nuolat judančią giliavandenės cirkuliacijos sistemą, pernešančią šilumą iš pusiaujo link polių, todėl žemė prie ašigalių bus ne tik šaltesnė, bet ir visus metus padengta ledu. „Visas tas ledas atspindėtų šilumą į kosmosą“, – „Popular Mechanics“ sako NASA Goddardo kosmoso tyrimų instituto Niujorke fizikos mokslininkas Michaelas Way.
Kita vertus, „Aurica“ gali pasirodyti banglentininkų rojus. „Šis superkontinentas bus netoli pusiaujo, todėl tikriausiai bus šiek tiek šiltesnis ir galbūt sausesnis nei dabartinė Žemė“, – sako C. Duarte, kuris mano, kad „Aurica“ yra labiausiai tikėtinas superkontinento scenarijus, o „Amazija“ – mažiausiai tikėtina. Šiltesnė Žemė (pagal jų modelius trimis laipsniais Celsijaus) gali paskatinti atsirasti daugiau į Braziliją panašių pakrančių su gražiais balto smėlio paplūdimiais, kerinčiais koraliniais rifais ir smėlio kopų kompleksais, tačiau ir su stipriomis vandenyno srovėmis.
Vis dėlto yra problema. Apledėjusi „Amazija“ išnaikintų beveik visas gyvybės formas Žemėje, pagailėdama gyvybės tik vandenyne – gal Vandens pasaulis? Bet tai nereiškia, kad „Aurica“ nebus žiauri daugeliui rūšių. „Daugelis rūšių susidurs su aršia konkurencija ir kovos viena su kita dėl išlikimo, kai žemynai susijungs. Turėtume tikėtis masinio rūšių išnykimo“, – sako C. Duarte.
Be to, mes nežinome, kaip šiltnamio efektą sukeliančios dujos atrodys ateityje, taip pat nežinome, kaip vandenynas ir atmosferos cirkuliacija aplink „Auricą“ ir „Amasiją“ paveiktų šias šiltnamio efektą sukeliančias dujas, tęsia A. Pullenas. „Modeliuose taip pat nebuvo aerozolių (mikroskopinių kietų ar skystų dalelių, suspenduotų ore arba kaip dujos), o jie labai svarbūs klimatui“, – sako jis.
Tačiau M. Way žino, kad yra daugybė dalykų, kurių mes negalime nuspėti, atsižvelgiant į tai, kaip piktnaudžiaujame planeta. „Iš tikrųjų negalime suprasti, kaip klimato kaita arba vandenynų užpildymas tarša ir plastiku paveiks planetą“, – sako jis. Jis pesimistiškai nusiteikęs žmonių, bet ne planetos atžvilgiu. „Didžiąją paskutiniųjų keturių milijardų metų dalį mūsų planetos paviršiuje vyravo gana vidutinio klimato sąlygos, išskyrus keletą trumpų laikotarpių. Mes visiškai nesuprantame, kaip planetai tai pavyko išlaikyti. Tai nuostabu, tiesa?“ – sako jis. „Po mūsų piktnaudžiavimo planeta tikriausiai atsigaus.“
Galbūt žmonės taip pat išgyvens, bet taps labiau išsivystę. Atminkite, kad mes buvome priversti manyti, kad evoliucija yra kryptinga.
„Manome, kad evoliucija visada eina tobulėjimo kryptimi. „Taip, mes esame labai protingi“, – aiškina C. Duarte. „Galbūt ateityje bus superintelektas, ir tai daro prielaidą, kad intelektas visada yra geras dalykas“, – tęsia C. Duarte. Tačiau yra teorijų, teigiančių, kad protingos rūšys turi didelę tikimybę susinaikinti. „Mes turime galimybę panaudoti branduolinius ginklus, kurie gali nužudyti visą žmoniją“, – sako C. Duarte, užsimindamas apie vykstantį Rusijos ir Ukrainos karą. Mokslininkas teigia, kad tam, kad „po žmogaus” rūšis išgyventų po 50–250 milijonų metų ateityje, jums reikės daugiau nei intelekto: reikės gyventi harmonijoje su supančia ekosistema.
Bet kokiu atveju, šie pokyčiai neįvyks per mūsų gyvenimą ar per mūsų anūkų gyvenimą ar net per 1000 anūkų kartų, kaip sako M. Way. Nors jie jau vyksta. Mes to nejaučiame, bet viskas keičiasi – nuolat, subtiliai, nepastebimai.
„Žemėje vyksta kalnų formavimąsis. Ramiajame vandenyne dėl vulkanizmo susidaro naujos salos... Plokštės vis dar juda ir kiekvieną dieną kažkur planetoje vyksta 6 balų stiprumo (pagal Richterio skalę) žemės drebėjimas“, – sako M. Way. Tikriausiai esame įpusėję didįjį planetos pasikeitimo laikotarpį ir net nežinome, kad jis vyksta.
