Divje Babe fleita pagaminta iš urvinio lokio šlaunikaulio, kuriame buvo išgręžtos skirtingu atstumu viena nuo kitos išdėliotos skylutės. Radinys aptiktas šiaurės vakarinėje Slovėnijos dalyje netoli Cerkno miesto esančioje archeologinėje vietoje. Manoma, kad tai yra seniausias pasaulyje muzikinis instrumentas, tačiau ginčai šiuo klausimu vis dar tęsiasi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Nepaisant to, felita yra eksponuojama Nacionaliniame Slovėnijos muziejuje (Narodni Muzej Slovenije) Liublijanoje. Lankytojams skirtas užrašas aiškiai sako, jog šio radinio autorystė "neabejotinai priklauso neandertaliečiams". Divje Babe yra seniausia archeologinių kasinėjimų vieta Slovėnijoje. Iš esmės tai yra maždaug 45m ilgio ir 15m pločio horizontali ola, esanti maždaug 230m aukštyje virš Idrijca upės. Ola yra atvira lankytojams. Čia dirbantys mokslininkai jau yra radę daugiau kaip 600 archeologinių radinių, išsidėsčiusių mažiausiai dešimtyje istorinių sluoksnių. Į radinių tarpą patenka urvinių lokių organų ir skeletų liekanos. Muziejaus darbuotojų teigimu, fleita priskiriama viduriniojo Pleistoceno epochos pabaigai, maždaug prieš 55000 metų, t.y. laikmečiui, kada gyvavo neandertaliečiai.
1995 metais archeologo Ivan Turk aptiktas radinys pradžioje buvo datuojamas apytiksliai 43100 metų amžiumi. Buvo neabejojama, jog tai yra jauno urvinio lokio šlaunikaulio liekana, o kadangi ji išoriškai priminė fleitą, jai buvo suteiktas "Neandertaliečio fleitos" pavadinimas. Tačiau kaip tik tai ir tapo mokslininkų nesutarimų objektu. Šlaunikaulis iš abiejų pusių yra aplaužytas ir turi dvi išbaigtas skylutes, o aptrupėjusiuose kraštuose galima įžvelgti dar dviejų gretimų skylučių požymius. Tai galėtų reikšti, jog instrumentas kažkada turejo keturias ar netgi daugiau angų. Sveikųjų angų skesmenys yra 9.7 ir 9.0mm. Atstumas tarp jų centrų - 35 mm.
Netrukus po radinio pristatymo jo kilmės teoriją pradėjo kritikuoti įvairūs mokslininkai , teigdami, jog tokias angas galėjo suformuoti plėšraus gyvūno iltys. Jei pasirodytų, kad kaulas išties buvo naudojamas kaip fleita, jis puikiai įrodytų, jog jau prieš 43000 metų egzistavo muzika. Be to, net ir mokslininkams nesutariant dėl dirbinio kilmės, jis į Nacionalinį Slovėnijos muziejų pritraukia didelius kiekius lankytojų.