Lietuva pristabdė planus veržtis į kosmosą (17)
2008 m. vasarą nusprendusi siekti tapti Europos kosmoso agentūros (EKA; angl. ESA) nare, Lietuva užstrigo. Rugpjūtį pasirengimą bendradarbiauti su EKA už Lietuvos kosmoso politikos formavimą ir kosmoso veiklos koordinavimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sustabdė. Šis klausimas trečiadienį aptartas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK), kuris Vyriausybę ragina projektą tęsti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius nei mokslo, nei verslo bendruomenei, nei plačiajai visuomenei neaiškina savivalės priežasčių – kodėl atėmė iš Lietuvos mokslininkų bei verslininkų naujos kūrybinės veiklos galimybes, veiklos, kuri skatintų valstybės ekonominį augimą bei plėstų paslaugų sferas.
Parlamentarės teigimu, dėl ŠMM bejėgiškumo ir neveiklumo Lietuvos valstybė praranda galimybę gauti vertingą paramą bei galimybę dirbti naujose programose, kurios padėtų atsigauti Lietuvos ekonomikai, sustiprintų ir išplėstų Lietuvos mokslo ir verslo ryšius. „Lietuvos kosmoso veiklos sužlugdymas - tai dar vienas dabartinės valdžios tuščiažodžiavimo ir destrukcijos įrodymas“, - įsitikinusi M. Pavilionienė.
Į Seimo narę, pasak jos, kreipėsi sunerimę mokslininkai, skųsdamiesi, kad ŠMM nepajėgi užmegzti sutarties su EKA. M. Pavilionienė kėlė klausimą, kad galbūt kosmoso kuravimą verta atiduoti Ūkio ministerijai. Tam pritarė ir Seimo narys Gintaras Songaila.
Gali perimti Ūkio ministerija
Švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės teigimu, Vyriausybėje mėgintas tvirtinti dar iš ankstesnės Vyriausybės paveldėtas ėjimo į kosmosą gairių projektas.
„Vyriausybė apsisprendė gairių projekto nepatvirtinti. Jame buvo aiškūs finansiniai įsipareigojimai skirti lėšas toms programoms kitų programų sąskaita. (...) Tačiau dėl išankstinio susitarimo nematome didelių problemų, nors ten taip pat yra finansiniai įsipareigojimai, pagal kuriuos neskirdami metininio mokesčio finansuojame žmonių išvykas. Turint galvoje biudžetą, kad mes kitąmet žmonių galbūt net neturėsime galimybių išsiųsti į Briuselį...“, - kalbėjo N. Putinaitė.
Be to, stojimo į EKA sutartyje reikia įrašyti agentūrą, kuri koordinuotų veiklą Lietuvoje. Tačiau iki šiol dar diskutuojama, kuri agentūra tai bus. N.Putinaitei jau anksčiau kilo klausimą, ar ŠMM turėtų koordinuoti kosmoso klausimą, mat tai, pasak viceministrės, - daugiau verslo dalykas.
Prezidentei Švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais patarianti Virginija Būdienė teigė, kad, šalies vadovės manymu, nereikia nutraukti nei derybų proceso dėl stojimo į EKA, nei kitų procesų.
„Jeigu ŠMM perduotų Ūkio ministerijai šią funkciją, tai būtų logiškas žingsnis“, - kalbėjo V. Būdienė.
ŠMKK nusprendė kreiptis į Vyriausybę su prašymu nenutraukti bendradarbiavimo su EKA ir siūlo apsispręsti, kuri ministerija bus pagrindinė projekto vykdytoja.
Stoti į EKA Lietuva apsisprendė paskutinė iš Baltijos šalių. Tuometinis švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius yra sakęs, kad prie kosmose kuriamų priemonių - dvisluoksnių pižamų kūdikių mirtingumui sumažinti, kojų protezų, maksimaliai padedančių sumažinti negalią, ekologiškų variklių automobiliuose, medžiagų dantų ir žandikaulio koregavimui - galėtų prisidėti ir Lietuvos mokslininkai bei verslininkai.
Teigiama, kad kosmoso veikla atvertų naujas palydovinio ryšio, interneto, televizijos, meteorologijos, Žemės planetos stebėjimo, aplinkosaugos, valstybės saugumo, resursų naudojimo plėtros bei krizių valdymo galimybes. Lietuva, pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Europos kosmoso agentūra, galėtų gauti EKA mokslinę bei techninę ekspertų paramą.
Pagal planą ši sutartis turėjo būti pasirašyta dar šiais metais, tačiau panašu, jog nieko tokio bent jau artimiausiu laiku tikrai neįvyks.