Tarptautinė astronomų komanda pirmą kartą tiksliai išmatavo atstumą nuo Žemės iki vienos iš artimiausios juodosios skylės - V404 Cygni. Mokslininkai nustatė, jog atstumas iki jos – 7,8 tūkst. šviesmečių, o tai kur praktiškai dvigubai mažiau, nei manyta anksčiau.

Tiesa, nerimauti dėl to neverta – arčiausiai Žemės esanti juodoji skylė V4641 nutolusi „tik“ per 1600 šviesmečių, tad jei pastaroji nieko bloga mums iki šiol nepadarė, tai tikrai nepadarys ir V404 Cygni.

Siekdami išmatuoti atstumą iki juodosios skylės, sudarančios dvinarę sistemą su mirštančia žvaigžde, astronomai naudojo taip vadinamą trigonometrinį paralaksą, kuomet mokslininkai nustato kasmetinį stebimo objekto vietos pasikeitimą, atsirandantį dėl Žemės sukimosi aplink Saulę. Tiesa, juodosios skylės tiesiogiai stebėti neįmanoma, tačiau galima matyti ją supančią „karūną“ – iš kaimyninės žvaigždės siurbiamos medžiagos ribą ties įvykių horizontu, ar fiksuoti dėl absorbuojamos materijos susidarantį intensyvų radijo bangų spinduliavimą.

Naujausius tyrimus mokslininkai atliko naudodami radioteleskopą High Sensitivity Array – pastarasis prietaisas yra daug tikslesnis už atstumo matavimams naudotus ankstesnius radijo teleskopus. Paaiškėjo, jog senesni matavimai buvo netikslūs dėl pakelyje nepastebėto dulkių ir dujų debesies įtakos.

Dėl gerokai mažesnės atstumo paklaidos, kuri kaip skelbiama, nesiekia nė 6 proc., astronomai dabar gali geriau suprasti, kaip juodoji skylė evoliucionuoja. Be to, tikslus atstumas svarbus nustatant, kaip ji juda – naujausi matavimai rodo, jog erdve ji skrieja 40 kilometrų per sekundę greičiu.

Komentarai (1)