Vieni iš įspūdingiausių objektų nakties danguje, stebint pro teleskopą, yra planetos. Nieko nuostabaus, kad dažniausiai, įsigijus stebėjimo prietaisą, nuo jų ir pradedama – jos ryškios, lengvai randamos, jose matomos detalės ir pasikeitimai. Ateinančiais metais beveik bet kuriuo metu bus galima matyti Jupiterį arba Saturną (arba abu), kartais prie to prisidės Veneros ir Merkurijaus matomumai, taigi visada bus ką pažiūrėti.

O štai su Marsu kiek kitaip: dažniausiai jo arba nesimato, arba jame nieko nesimato, o geros sąlygos stebėjimui būna tik kas du metus ir trunka vos keletą mėnesių. Ir štai kaip tik sausio mėnuo ir bus geriausias laikas Marsui – sausio 29-ąją jis pasieks opoziciją. Šiokią tokią konkurenciją Marsui šį mėnesį sudarys jau minėti Jupiteris ir Saturnas.

Saulei nusileidus, pirmasis iš planetų vakaro žaroje pasirodys Jupiteris. Pirmais mėnesio vakarais planeta leisis keturiom valandom vėliau už Saulę, tačiau jos matomumas gerokai sutrumpės, ir mėnesio pabaigoje Jupiteris jau leisis praėjus po Saulės laidos tik dviem valandom. Tad jei dar yra noro pamatyti bent kažką daugiau už dvi pusiaujines juostas planetos diske, reikėtų tai daryti kaip įmanoma greičiau. Kita vertus, palydovai turėtų matytis bet kada, ir čia vertėtų prisiminti, kad šį mėnesį kaip tik sueina 400 metų nuo jų atradimo: Galilėjus išvydo pro savo teleskopą Ijo, Europą ir Kalistą 1610-ųjų sausio 7, o dar po šešių dienų atrado ir Ganimedą. Dabar galima tik pasidžiaugti, kad bet koks dabartinis teleskopas kokybe gerokai lenkia Galilėjaus naudotą.

Sausio mėn. Jupiteris pereis iš Ožiaragio į Vandenį, o štai Neptūnas keliauja kur kas lėčiau, tad Ožiaragyje ir liks. Mėnesio pradžioje jis dar bus per porą laipsnių nuo Jupiterio, vėliau tarp jų atstumas vis didės. Bet net ir per pirmąją savaitę kaži ar pavyks pamatyti ką nors daugiau, nei tašką – tam, kad išskirti Neptūno mažą diskelį, reikia daugiau didinimo, nei leis atmosferos sąlygos, jam kabant taip žemai.

Su Uranu bus kiek geriau – jis leisis beveik dviem valandom vėliau už Jupiterį, tad per teleskopą jo diskelį įžiūrėti galima ir pabandyti. O jei ir nepavyks, arba teleskopo nėra, galima nesunkiai jį susirasti per žiūronus apie 5° piečiau Žuvų Lambdos. Šį mėnesį Uranas, trumpam pabuvojęs Vandenyje, vėl grįžta į Žuvų žvaigždyną.

Marsas sausį pereis iš Liūto į Vėžį, nors jam rasti nereiks jokių aplinkinių žvaigždžių – jo rausvas taškas bus ryškesnis už bet kurį kitą, išskyrus Sirijaus ir Jupiterio (o pastarieji šviečia baltai). Raudonoji planeta paryškės dar 50 procentų, kol opozicijos metu mėnesio pabaigoje pasieks –1,3 ryškį. Teleskopiškai jo skersmuo dabar bus pats didžiausias, ir vis tik jis bus gana nedidelis, mėnesio pabaigoje išaugs tik iki 14”. Palyginimui – per kai kurias opozicijas jis būna 25”, t.y., beveik dvigubai didesnis. Taigi detales jo diske įžiūrėti ir dabar nebus lengva, bet šiek tiek kantrybės bei išlaukta ramesnė atmosfera tikrai gali atlyginti sėkme. Geriausia Marsą stebėti bus apie vidurnaktį, kai jis pakils aukščiausiai, o pakils jis tikrai nemažai – daugiau nei 50° virš horizonto.

Kadangi Marso apsisukimo apie ašį periodas kiek daugiau nei pusvalandžiu ilgesnis už Žemės, tai reiškia, kad stebint kasnakt tuo pačiu metu, jis tarsi po truputėlį sukasi atgal. Tokiu būdu mėnesio eigoje galima pamatyti visą jo paviršių. Žinoma, stebint tą pačią naktį kelias valandas iš eilės, taip pat galima apžvelgti nemažą paviršiaus dalį ir akivaizdžiai pamatyti sukimąsi. Iš detalių vis dar dominuos šiaurinė poliarinė kepurė, tačiau sukimuisi užfiksuoti reikės įžiūrėti arčiau pusiaujo esančius darinius. Du kartus – sausio 2/3 ir 29/30 netoli Marso bus pilnas ar artipilnis Mėnulis, bet Marsui stebėti tamsaus dangaus nereikia.

Maždaug tuo metu, kai Marsas kulminuos pietuose, rytuose jau matysis ir oranžinis Saturnas. Būdamas 0,8 ryškio, Marsui jis gerokai nusileis, bet spindės šiek tiek ryškiau už ryškiausią Mergelės (šiame žvaigždyne jis dabar svečiuojasi) žvaigždę Spiką. Per visą mėnesį Saturnas beveik nepasislinks iš vietos ir bus vienu laipsniu šiauriau plika akimi matomos žvaigždės Mergelės Etos. Žvelgiant pro teleskopą, pamatysime, kad Saturno diskas kiek didesnis už Marso, jis sieks ~18”, na o žiedai tą skersmenį dar padvigubins. Be to, jie bus pasvirę jau per 5°, taigi kampas bus didesnis, nei buvo per visus praėjusius metus. Iki vasaros kampas šiek tiek apmažės, bet metų pabaigoje žiedai išsiskleis dar labiau.

Stebint Saturną pro bet kurį teleskopą, šalia jo visada matysis “žvaigždelė” – tai, žinoma, yra jo didžiausias palydovas Titanas. Turint 15cm skersmens teleskopą, galima pamatyti ir dar kelis palydovus – Tetija, Dionė ir Rėja yra maždaug 10 ryškio ir skrieja arčiau Saturno, nei Titanas. Pro didesnius teleskopus taip pat galima išvysti ir Mimą bei Enceladą. Keisčiausias, žinoma, yra Japetas, kuris skrieja daug toliau, ir kurio viena pusė tamsi kaip anglis, o kita šviesi kaip ką tik iškritęs sniegas. Priklausomai nuo to, kuria puse jis atsisukęs, jis gali lengvai matytis per 10cm teleskopą, o gali ir per 20cm prietaisą būti vos įžiūrimas. Sausio pirmoje pusėje Japetas bus atsukęs tamsiąją pusę, ir tik pabaigoje pradės ryškėti. Sausio 29-ąją, kaip tik per Marso opoziciją, Japetas bus per 1,5’ į pietus nuo Saturno disko, ir tada bus nebloga proga jį pamatyti.

Sausio mėnesį bus rytinis Merkurijaus matomumas, tačiau kadangi jis slinks Šaulio žvaigždynu, bus labai sunkiai pastebimas. Net sausio 27 d., Merkurijui pasiekus vakarinę elongaciją, jis kabės vos 3° aukštyje likus pusvalandžiui iki Saulės tekos.

Venera, kuri sausio 11 d. atsidurs viršutinėje konjunkcijoje, bus išvis nematoma, nes visą mėnesį bus ne daugiau kaip 5° nuo Saulės.

Sausio 3 d. Žemė pasieks perihelį – artimiausią Saulei tašką savo orbitoje. Tiesiogiai stebėjimams tai neturės reikšmės, tačiau tai šiek tiek prisidės prie to, kad sausio 15 d. įvyksiantis Saulės užtemimas bus ne pilnas, o žiedinis. Nors dalinės užtemimo fazės matysis didesnėje rytinės Europos dalyje, Lietuva bus truputėlį už ribos, tad šio užtemimo mes nematysime.

Kometa C/2007 Q3 (Siding Spring) sausį toliau kils, slinkdama Jaučiaganio žvaigždynu, ir jos ryškis vis dar turėtų būti tarp 9 ir 10, taigi, prie tamsaus dangaus nesunkiai matysis pro ne per didžiausią teleskopą. Pirmomis mėnesio naktimis kometa bus ~3° atstumu nuo kamuolinio spiečiaus M3. Kita panašaus ryškio kometa (~10) 81P/Wild bus matoma Mergelėje ir pirmą sausio savaitę bus visiškai prie pat Saturno, arčiausiai būdama sausio 4/5 d., nutolusi nuo planetos tik per gerą laipsnį, o nuo Mergelės Etos – vos per 20’. Mėnesio viduryje ši kometa bus laipsniu piečiau Porimos (Mergelės Gamos). Ši kometa įdomi tuo, kad jos orbita nedaug tepasvirus į ekliptiką, todėl jos uodega, jei matysis, atrodys labai siaura. Beje, iš šios kometos NASA kosminis aparatas Stardust pargabeno dulkių pavyzdžių, ir patvirtinta, kad jose yra amino rūgščių.

Sausio mėnesį aktyvus vienas iš gausesnių meteorų srautų – kvadrantidai. Jie maksimumą pasieks apie sausio 3 d. ir idealiomis sąlygomis gali pažerti iki 120 meteorų per valandą. Deja, iki idealių sąlygų šį kartą bus labai toli, nes trukdys beveik pilnas Mėnulis, taigi pavyks pamatyti tik ryškiausius meteorus, kurių, laimei, šis srautas taip pat negaili.

Parengta pagal Astronomy Magazine, www.calsky.com ir Cartes du Ciel.

Komentarai (0)