Egipto piramides statė ne vergai? (13)
Egipto piramidžių apylinkėse archeologai rado naujų kapaviečių, liudijančių apie piramidžių statytojų statusą ir buitį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rastų skeletų ir naminių gyvulių liekanų amžius, pasak mokslininkų, siekia 4,5–4,6 tūkst. metų. Radiniai leidžia nustatyti, kad darbininkai neblogai maitinosi – iš šalia esančių fermų jiems buvo siunčiamos avys ir jaučiai.
Vienu metu piramidžių statybose dirbo iki 10 tūkst. žmonių. Kiekvienas statybininkas dirbo pamainomis po tris mėnesius.
Naujasis radinys patvirtina teoriją, kurią archeologai iškėlė dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Tada labai arti piramidžių surasti statybininkų kapai paskatino pakeisti tradicinį įsivaizdavimą, kad milžiniškus faraonų mauzoliejus statė vergai. Mokslininkai priėjo išvadą, kad tai buvę laisvai samdomi darbininkai, antraip jie nebūtų palaidoti taip arti faraonų.
Neseniai atrasti kapai, kaip manoma, buvo įrengti valdant Egipto IV dinastijai, kurios faraonai viešpatavo 2575-2467 metais prieš mūsų erą - tuo pačiu metu, kai buvo statomos didžiosios piramidės, sakė Egipto senovės paminklų aukščiausiosios tarybos vadovas Zahi Hawassas.
Pasak jo, pirmieji piramidžių statytojų kapai toje vietovėje buvo atrasti 1990 metais, o jų tyrimai rodo, jog tie darbininkai nebuvo vergai, kaip daugelis įsivaizduoja, ir kad jiems būdavo mokama alga.
Pasak pareigūno, kasinėjant buvo nustatyta, jog 10 tūkst. vienu metu piramidę stačiusių darbininkų kasdien suvalgydavo po 21 galviją ir 23 avis. Tie gyvuliai būdavo siunčiami iš ūkių Egipto šiaurėje ir pietuose. Z.Hawassas pridūrė, jog tie darbininkai keisdavosi kas trys mėnesiai, o kapai buvo įrengti tiems, kurie žūdavo statybose.
Panašūs atradimai atskleidžia kiek kitokius senovės Egipto visuomenės aspektus nei akmeniniai paminklai arba žynių, valdovų ir didikų pastatytos šventyklos, aiškino Kaire veikiančio Amerikos universiteto egiptologijos profesorė Salima Ikram.
"Svarbu surasti žemesniųjų klasių žmonėms priklausančių kapų, kurie nebūdavo statomi iš akmens - jie pasakoja apie daugelio įvairių žmonių socialinę padėtį ir turtą", - sakė mokslininkė.
IV dinastijos darbininkų kapai dažniausiai būdavo statomi iš nedegtų dumblo plytų. Šie statiniai būdavo kūgio pavidalo, padengti baltu tinku - tikriausiai nusižiūrėjus nuo šalia stūksančių valdovų piramidžių, kurios kadaise buvo padengtos balto kalkakmenio plokštėmis.
Pasak Z.Hawasso, iš neseniai aptiktų kapų svarbiausias priklausė vyrui, vardu Idu. Pranešime nurodoma, jog tas stačiakampio pavidalo kapas buvo sumūrytas iš dumblo plytų, o iš išorės padengtas baltu tinku. Tame kape taip pat buvo laidojimo kriptos, išklotos baltu kalkakmeniu.
Aplink pagrindinį kapą rasta daugiau palaidojimų, o keliose laidojimo kriptose aptikti griaučiai, taip pat molinių indų.
Klasikinės piramidės pradėtos statyti 2575–2450 m. pr. Kr. Žymiausios yra Gizos piramidės Egipte, iš jų didžiausia – Cheopso piramidė. Gizos piramidės laikomos vienu iš septynių pasaulio stebuklų.
