Inga Saukienė. Mėsa – ne tik maistas, bet ir patriarchato simbolis  (19)

Salotų lėkštė, jūros gėrybės ir saldus desertas. Šiuos patiekalus kavinės padavėjas automatiškai padės prie moters. Vyriško maisto sinonimas – didžiulis mėsiškas kepsnys, užgeriamas raudonu vynu ar alumi.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Prieš daugiau nei 10 metų daryti tyrimai parodė, kad vyras vidutiniškai kasdien suvalgo 125 g mėsos, moteris – 87 g. Šiandien vyrai – dar didesni mėsėdžiai. Vegetaras vyras net gali susilaukti klausimo, ar jis nėra gėjus. Tuo tarpu paskaičiuota, kad dėl mūsų įpročio valgyti mėsą, į aplinką išskiriama daugiau šiltnamio efektą skatinančių dujų už visą transporto sektorių.

Klimatui naudingesnė moterų mityba

Kad vyrai valgo daugiau mėsos nei moterys – seniai žinoma tiesa. Dažnai tai siejama su skirtingais lyčių energijos poreikiais. Tačiau mėsa nuo senų senovės nėra tik maistas, teigiama Šiaurės lyčių instituto žurnale „Nikk magasin“. Tokią išvadą straipsnio autorius padarė apibendrinęs daugybę įvairiausių tyrimų, susijusių su vyrų ir moterų mityba.

Dar 1997 m. norvegai paskaičiavo, kad jų šalies vyrai kasdien suvalgo 125 g mėsos, moterys – 87 g. Po 9 metų atlikta danų studija parodė įdomias permainas. Remiantis jos duomenimis, išsivysčiusių šalių vyrai suvalgo apie 135 g mėsos, moterys – 81 g. Taigi atotrūkis didėja, nors vis dar daug kur pasaulyje mėsa yra prabangos valgis. Pavyzdžiui, Kinijos pilietis per dieną vidutiniškai suvalgo 52,4 g mėsos, Ganos – iki 9,9 g.

Anot 2006 m. atliktos mokslinės studijos, gyvulininkystė sudaro 18 proc. šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų – daugiau nei visas transporto sektorius. Todėl natūralu, kad klimato kaita susirūpinusios šalys šioje srityje mato rimtą darbo barą. Ir nors klimato kaita tarsi belytė, lyčių skirtumų ir lygybės tyrinėtojai pastebi, kad vyrai ir moterys prie klimato atšilimo prisideda skirtingu mastu jau vien dėl skirtingų mitybos įpročių.

Kaip teigiama minėtame žurnale, maisto funkcijas vyrai ir moterys vertina skirtingai. Vyrams maistas – priemonė užkimšti skrandžiui. Jiems svarbu pavalgyti greitai ir sočiai. Moterims maistas susijęs su vaizduote ir kūryba, todėl jos dažniau nei vyrai kaupia receptų knygas ir dažniau jas pritaiko praktikoje.

Taip pat pastebėta, kad nors moteris yra atsakinga už šeimos valgiaraštį, šeimą turinčios moterys valgo kitaip nei tos, kurios gyvena vienos. Tas pats teiginys tinka ir vyrams. Taigi akivaizdu, kad vienos lyties poreikiai veikia kitą lytį.

Neginčijamas vyriškumo simbolis

Žinia, nuo senų senovės daugiausiai mėsos visada būdavo vyro lėkštėje, o moteriai ir vaikams likdavo tai, ko jis nesuvalgydavo. Todėl, anot straipsnyje cituojamo antropologo, mėsa yra daugiau nei valgis. Vyro teisė valgyti daugiau mėsos – svarbiausia patriarchato taisyklė. Seksologai raudoną mėsą sieja ir su seksualiniu pajėgumu.

Bet kuriuo atveju mėsa – vyriškumo simbolis. Tikras vyras turi gerą apetitą, todėl jam reikia didesnės porcijos. Šis suvokimas nesikeičia ir šiandien, nors vis daugiau vyrų dėl darbo specifikos juda mažiau, todėl fiziologiškai jiems kalorijų reikia taip pat mažiau.

Kaip parodė dar vienas straipsnyje minimas tyrimas, mėsos nevalgantis jaunuolis netgi tolerantiškose Skandinavijos šalyse susilaukė klausimo, ar jis nėra gėjus, nors pats respondentas, tapęs vegetaru, teigė nesijaučiąs „mažiau vyras“.

Manoma, kad vyrams nebūtų sunku valgyti mažiau mėsos, jei tai būtų susiję tik su fiziologija. Tačiau valgymo mitas apraizgytas daugybe psichosocialinių taisyklių.

Mėsa kaip skiriamasis socialinės klasės požymis

Šiaip ar taip mėsa šiandien prieinama visiems ir netgi tapo skiriamuoju socialinės klasės požymiu. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių tyrimai rodo, kad darbininkės ir aukštesnį išsilavinimą turinčios moterys mėsos valgo maždaug tiek pat, tačiau darbininkai vyrai jos valgo daugiau nei didesnės kvalifikacijos reikalaujančių profesijų atstovai. Išsiaiškinta, kad aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai daugiau dėmesio skiria ne pačiam maistui, bet jo teikiamai energijai bei keliamam pasitenkinimui.

Paskaičiuota, kad vien norvegai per metus suvalgo per šimtą milijonų dešrelių ir dėl to, anot mokslininkų, Vakarų Norvegijoje kyla daugiau audrų. Tačiau dešrelės ir toliau reklamuojamos kaip greitas, skanus ir pigus maistas, todėl labiau prieinamas didelei visuomenės daliai nei brangesnė ir ilgiau paruošiama mėsa.

Beje, nors vidurinė klasė maistui išrankesnė, ji esą nesivadovauja aplinkosaugos taisyklėmis. Daugiau pinigų turintys žmonės turi didesnius namus, jiems apšviesti ir apšildyti reikia daugiau energijos, jie daugiau pinigų išleidžia jiems nereikalingiems daiktams bei poreikiams. Beje, kaip rodo ir Lietuvoje atlikti tyrimai, tokie žmonės dažniau valgo ir mėsą bei jos gaminius.

Pagaliau šiandienos pasaulyje būti mėsėdžiu yra paprasčiau nei būti vegetaru. Sovietiniai laikai, kai ketvirtadienis būdavo skelbiama bent jau žuvies diena – praeitis, o tokių pavyzdžių, kaip Vakarų Belgijos miestas Gentas, kuriame kartą per savaitę visos viešosios maitinimo įstaigos siūlo tik vegetarišką valgiaraštį, nėra daug. Šio miesto valdžia tokiu originaliu būdu nusprendė kovoti su klimato kaita.

Raudona mėsa kenkia sveikatai

Mūsų nesugebėjimas apsieiti be mėsos žalingas ne tik mūsų planetai, bet ir mums patiems. Naujausias JAV Nacionalinio vėžio instituto tyrimas nustatė, kad žmonės, kurių valgiaraštyje vyrauja raudonoji ir perdirbta mėsa, labiau rizikuoja mirti dėl įvairių sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies ligos ir vėžys.

Mokslininkai apklausė apie 500 tūkst. 50-71 metų amžiaus žmonių apie jų mitybos įpročius ir gyvenimo būdą. Nustatyta, kad netgi atsižvelgiant į kitus veiksnius (šviežių vaisių ir daržovių valgymą, rūkymą, mankštą, nutukimą) daugiausiai mėsos valgantys asmenys labiau rizikuoja mirti per artimiausius 10 metų negu žmonės, kurie mėsos valgo mažiausiai.

Pasak tyrėjų, apie 11 proc. vyrų ir 16 proc. moterų tikriausiai būtų išvengę mirties, jeigu būtų vartoję mažiau mėsos.

Kaip teigia lietuvių mitybos specialistai, mes taip pat valgome gerokai per daug mėsos. Jos valgyti užtektų kartą per dieną 3-4 kartus per savaitę, tuo tarpu dažnas lietuvis jos valgo kasdien po kelis kartus per dieną.

Beje, senovėje buvo kur kas labiau tikima maisto galia ir poveikiu mūsų organizmui. Tikėta, kad suvalgęs tam tikras sumedžioto žvėries kūno dalis, žmogus perims jų jėgas. Tuo tarpu žuvys buvo laikomos gausybės ir taikos simboliu. Todėl ir šiandien žmonės per pasninką, atbaidydami visas negandas, atsisako mėsos, kuri tapatinama su žvėries agresija.

------

Jeigu dar neskaitėte, prie šio straipsnio tiktų originali garsaus vokiečių dietologo Udo Pollmerio LRytas portale publikuota nuomonė apie mitybą - jis neigia praktiškai viską, kas iki šiol laikyta įrodytais faktais apie sveiką maitinimąsi. Kur tikroji tiesa, paliekame spręsti kiekvienam asmeniškai.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Inga Saukienė
(0)
(3)
(-3)

Komentarai (19)