Jupiterio atmosferoje pradingo trečioji raudonoji dėmė, kurią „Hubble“ kosminis teleskopas pirmą kartą užfiksavo gegužės 9 dieną, praneša „New Scientist“.

Astronomų manymu šią dėmę galėjo „praryti“ kitų dviejų didesnių Jupiterio dėmių susidūrimas. Iš visko sprendžiant trečioji raudonoji dėmė išnyko praėjusią savaitę, pernelyg priartėjusi prie vadinamosios Didžiosios ir Jaunesniosios raudonųjų dėmių.

Nors vis dar pastebimi kai kurie išnykusios trečiosios dėmės pėdsakai, NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje mokslininko Glenno Ortono teigimu iš jos telikęs tik „lašelis“.

Manoma, kad raudonosios dėmės Jupiteryje yra milžiniškos jo atmosferoje siaučiančios audros. Didžioji raudonoji dėmė, kurios skersmuo 3 kartus didesnis už Žemės skersmenį, egzistuoja mažiausiai 340 metų. Antroji pagal dydį dėmė, dar vadinama „BA ovalu“ ar Jaunesniąja raudonąja dėme, susiformavo 2006 m.

Mokslininkai nežino, kaip paaiškinti raudoną šių atmosferos darinių spalvą. Pagal vieną teoriją ypatingai stiprios audros iškelia į viršų tam tikras atmosferoje esančias medžiagas, tarp jų fosforo turinčias molekules. Dėl saulės šviesos sukeltų reakcijų šios molekulės nusidažo raudonai.

Pasak „New Scientist“, „Hubble“ teleskopas dėl Jupiterio padėties negalėjo užfiksuoti raudonųjų dėmių susidūrimo: planeta nebuvo matoma nuo birželio 29 iki liepos 7 dienos. Tačiau dabar kosminis teleskopas fotografuoja Jupiterį. NASA atstovai žada, kad naujausios planetos nuotraukos bus paskelbtos liepos 17 d.

Plačiau apie išnykusios raudonosios dėmės atradimą galite paskaityti šioje naujienoje.

Iliustracijoje: manoma, kad trečioji Jupiterio raudonoji dėmė (kairėje) išnyko susidūrusi su Didžiąja ir Jaunesniąja dėmėmis. NASA nuotr..

Komentarai (6)