Gali būti, jog mūsų Saulės sistemoje yra dar daug neatrastų planetų, kurios skrieja netoli Saulės sistemos ribų ir yra sunkiai pastebimos. Tuo labiau mūsų gimtojoje galaktikoje tokių neatrastų planetų gali būti daug daugiau, nei kad astronomai manė iki šiol. O tai suteikia naujas viltis aptikti nežemišką gyvybę ne kur nors kitur, o santykinai netolimoje kaimynystėje. Štai tokias mintis išsakė JAV Arizonos universiteto mokslininkai.

Analizuodami paskutinius astronominių stebėjimų duomenis, mokslininkai priėjo išvados, jog bent pusė Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių gali turėti panašią planetų sistemą, kaip kad ir Saulės sistemoje. Tai žymiai didesni skaičiai, nei buvo manoma iki šiol. Tad natūralu, jog tokioje gausybėje pasirinkimų gali atsirasti ir keli gyvybės pilni pasauliai.

Tačiau kol kas mokslininkus labiau domina ne gyvybės paieškos, bet galimas naujas požiūris į planetų formavimosi procesus. Savo hipotezes mokslininkai grindžia žvaigždžių, kurių dydis panašus į Saulę, stebėjimais. Pasirodo, aplink kai kurias jauniausias galaktikos žvaigždes astronomams pavyko pastebėti jas supančius dulkių žiedus. Iš tokių dulkių paprastai ir formuojasi planetos. Vadinasi, aplink senesnes žvaigždes tokios planetos jau turėtų būti susiformavusios. Tai, kad Saulės sistemos struktūra gali būti paplitusi ir kitose žvaigždžių sistemose, mes jau rašėme šioje naujienoje.

Be to, mokslininkai ima abejoti, ar mūsų sistemą sudaro tikrai tik 9 planetos. Jau dabar yra žinoma, jog už Neptūno orbitos skrieja daug kosminių kūnų, kurių dydis prilygsta Plutoniui. Tačiau galbūt tokiame tolyje yra ir didelių, užšalusių planetų, prilygstančių ar net didesnių už Žemę.

Kaip yra iš tikrųjų pasakyti sudėtinga, tačiau mokslininkai ima manyti, jog mūsų dabartinės žinios apie gimtosios galaktikos struktūra prilygsta aisbergo viršūnei.

Komentarai (12)