Jau daugelį metų mokslininkai stebi sūkuriuojančius tarpžvaigždinių dulkių debesis apie vadinamąsias kartotines novas – periodiškai sproginėjančias žvaigždes. Iki šiol buvo manoma, kad šias dulkes žvaigždės į aplinką išmeta sprogimo metu, tačiau nauji tolimos novos stebėjimai pateikė siurprizą.

Gyvatnešio RS (RS Oph) žvaigždžių sistemoje viena apie kitą skrieja raudonoji milžinė ir baltoji nykštukė. Didžioji žvaigždė nuolat praranda savo išorinius dujų sluoksnius, kuriuos susiurbia mažoji kaimynė. Kai iš kaimynės atimtos medžiagos masė pasiekia kritinę ribą, baltosios nykštukės paviršiuje įsižiebia termobranduolinės reakcijos ir įvyksta sprogimas. Šioje sistemoje astronomai stebėjo tokius sprogimus 1898, 1933, 1958, 1967 ir 1985 m. 2006 m. vasarį RS Oph vėl žybtelėjo kaip nova.

Stebėjimams šį kartą buvo pasitelkti Havajuose esantys vieni didžiausių pasaulyje 10 m Keko teleskopai ir naujas prietaisas, pavadintas Keko nuleriu. Prietaisas blokuoja sprogimo žybsnį, taigi mokslininkai gali stebėti daug blyškesnę žvaigždžių aplinką. Mokslininkų nuostabai, šviesioje zonoje prie žvaigždės dulkių ne tik kad nepadaugėjo, bet priešingai – jų visai neliko, o matomos jos buvo tik toli nuo žvaigždžių sistemos, kur nesiekė sprogimo banga. Taigi arti žvaigždės buvusios dulkės sprogimo metu išgaravo.

„Tai visiškai prieštarauja tam, ko mes tikėjomės“, – teigia stebėjimams vadovavęs NASA Godardo kosminių skrydžių centro mokslininkas Ričardas Baris (Richard Barry). „Iki šiol astronomai manė, kad dulkės sukuriamos novų sprogimų metu“. Dabar mokslininkai siūlo naują modelį aplinkžvaigždinių dulkių formavimuisi. Jų nuomone, dulkės gali susidaryti pakankamai šaltuose ir tankiuose dujų tumuluose, kurie susidaro baltajai nykštukei skverbiantis pro raudonosios milžinės išmestos medžiagos šleifą.

Darbą, aprašantį šiuos atradimus, numatoma spausdinti gegužės mėn. žurnale „Astrophysical Journal“.

Plačiau: MokslasPlius

Komentarai (4)