Rusija įsijungia į naujas kosmoso lenktynes (0)
Rusijos kosminiai planai sudaryti jau nuo kitų metų ir juose numatyti ne tik mokslinių tyrimų palydovų paleidimas, bet ir Mėnulio įsisavinimo programa. Lavočkino mokslinio gamybinio susivienijimo parengtoje Mėnulio įsisavinimo programoje paleisti rusišką aparatą į Žemės palydovą planuojama 2009-2010 metais, pranešė pirmadienį generalinis direktorius ir generalinis konstruktorius Georgijus Poliščiukas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak jo, reikia nuveikti daugiau nei nuveikta SSRS laikais, "neapsiriboti 20-25 paleidimais". "Kinija eina SSRS keliu, - sakė mokslininkas, - naudodama mūsų patirtį. Mums to kartoti nėra reikalo ir negalima". Gal dėl to, o gal ir dėl kitų dalykų Rusijos kosmoso tyrimų programa jau truputi pasikeitė – apie pirminę jos versiją mes rašėme čia ir kaip galima pastebėti, aktyvus Mėnulio tyrimo darbai turėjo prasidėti tik po 2015 metų. Dabar gi visa programa yra paankstinta ir paskubinta. Gal dėl Azijos valstybių vykdomos kosminės programos?
Nuo ko viską žadama pradėti? Pirmiausia, 2008 metais žadama paleisti orbitinę astrofizikinę observatoriją „Spektr-R“. Ji buvo sukurta Lavočkino vardo Moksliniame pramoniniame susivienijime ir Rusijos mokslų akademijos Fizikos instituto astrokosminiame centre „Roskosmoso“ užsakymu projekto „Radioastron“ rėmuose.
„Spektr-R“ įrengtas kosminis radioteleskopas kartu su žemės radioskopų tinklu sudarys žemės-kosmoso interferometrą. Eksperimento su interferometru esmę sudaro tai, kad vienas radijo šaltinis bus stebimas kartu ir žemės, ir kosminiu radioteleskopais. Be to, abu teleskopai bus sinchronizuoti pagal vieną dažnio standartą.
„Spektr-R“ tyrinės galaktikas ir kvazarus radiodiapazone, juodąsias skyles ir neutronų žvaigždes mūsų galaktikoje, prie masyvių juodųjų skylių esančių rajonų dinamiką ir struktūrą, tarpžvaigždinės plazmos struktūras ir kt.
3600 kg sveriantį palydovą 2008 m. į orbitą paleis raketų nešėjas „Zenit-2“ su įsibėgėjimo bloku „Fregat-CB“. Observatorija dirbs ne mažiau kaip 5 m. Jos orbitos apogėjus bus 330 000 km., o perigėjus – 600 km.
Sekančiame etape prasidės Mėnulio tyrimų programos įgyvendinimas, susidedantis iš dabar numatytų keturi žingsnių. Planuojama iš pradžių, 2009-2010 metais, apskrieti Žemės palydovą. Antrajame etape Mėnulis jau bus tyrinėjamas, paimta jo grunto pavyzdžių (2011-2012).
Trečiajame etape numatoma atgabenti į Žemę mėnuleigio surinktą gruntą. Ketvirtasis etapas - autonominės bazės kūrimas Mėnulio paviršiuje.
G.Poliščiukas pabrėžė, kad nė viena šalis, kad ir kokia galinga būtų, nepajėgi pati viena realizuoti Mėnulio ir Marso tyrimo programą. Todėl programoje pasiūlyta dalyvauti Kinijai, Indijai ir Europai.
Specialistas dar pažymėjo, kad konkurencija, užvirusi po Kinijos palydovo skrydžio į Mėnulį, nėra vien civilinio pobūdžio. Pirmąjį palydovą į šią planetą ketina paleisti japonai, savo programų turi Europos kosmoso agentūra ir NASA. "Ir vėl bus varžomasi dėl politinių ir kitokių tikslų", - pabrėžė konstruktorius. Panašu, jog lenktynės ne tik kad prasidės, bet jos jau prasideda...