Į Mėnulio tyrimų lenktynes įsijungė ir japonai (1)
Susidomėjimas Mėnuliu plinta žaibiškais tempais. Jeigu po šaltojo karo pabaigos jis niekam nebuvo įdomus, dabar prasideda naujos Mėnulio tyrimų lenktynės į kurias įsitraukė ne tik JAV ir Rusija, bet ir kitos valstybės - Kinija, Indija, Japonija. Turbūt ir Europos kosminių tyrimų agentūros nuspręs, jog lenktynių pralaimėti neverta. Ir kaip dalyviams sekasi? Kaip bebūtų keista, kol kas į lyderius veržiasi Azijos šalys, tarp kurių pirmauja Japonija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jeigu dauguma Mėnulio lenktynėse dalyvaujančių valstybių skydžius į Žemės palydovą įtraukė į artimiausios ateities planus, tai Japonija jau žengė pirmąjį praktišką žingsnį. Šią savaitę, naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Japonijoje Mėnulio link sėkmingai startavo kosminis aparatas „Kaguja“ (dar žinomas SELENE - Selenological and Engineering Explorer vardu).
Tai bus pirmasis detalus Mėnulio paviršiaus tyrimas nuo tada, kai 1969 – 1972 metais ten lankėsi amerikiečių pilotuojami „Apollo“ serijos laivai. Zondą į orbitą išvedė galinga raketa-nešėja N2A, pakilusi iš Japonijos Tanegasimos kosmodromo, esančio už 1000 kilometrų į pietvakarius nuo Tokijo.
Erdvėlaivis pavadintas vienos senovinės japonų pasakos personažo – Mėnulyje nusileidusios princesės Kagujos – vardu. Kompleksas sudarytas iš tris tonas sveriančio pagrindinio bloko ir dviejų pagalbinių 50 kg svorio palydovų. Atsiskyręs nuo raketos-nešėjos, zondas per 20 dienų įveiks jį nuo Mėnulio skiriančius 380 tūkst. kilometrų ir taps jo dirbtiniu palydovu, sukdamasis maždaug 100 km aukščio orbita. Gruodžio mėnesį aparatas pradės vykdyti mokslinių tyrimų programą, kuri truks apie 10 mėnesių.
„Kagujoje“ sumontuoti 14 įvairių distancinio stebėjimo prietaisų, kurie leis ne tik detaliai ištirti Žemės palydovo paviršių, bet ir pažvelgti į jo gelmes (iki 5 kilometrų gylio). Realizavusi šį 500 mln. dolerių vertės projektą, Japonija tikisi aplenkti Mėnulio tyrimų srityje kitas Azijos šalis, tokias kaip Kinija ir Indija, kurios taip pat šiais metais ruošiasi paleisti į Mėnulį nepilotuojamus tiriamuosius zondus.
Japonijai tai nėra visiškai naujas žingsnis Mėnulio tyrimuose. Dar 1990 metais ji paleido pirmąjį Mėnulio tyrimo zondą, tačiau tuomet jis tiesiog apskrido vieną kartą aplink palydovą - dabar gi planuojami ilgalaikiai tyrimai. Aposkritai "Kaguja" susideda iš trijų dalių - pagrindinio zondo, skriesiančio aplink Mėnulį 100 km aukščio orbitoje ir dviejų poliarinių zondų.
Panašu, jog dar po 10-20 metų Mėnulis taps vos ne tradicine skrydžių vieta. Apie planus Mėnulyje pastatyti nuolatinę kosminę stotį jau atvirai kalbėjo Rusijos kosmoso agentūra. Apie tuos pačius planus kalba ir NASA atstovai - juos kaip ir rusus vilioja helio-3 gavybos galimybės. Nuo šių supervalstybių nenori atsilikti ir Kinija bei Indija. Įdomiausia, jog į Mėnulio šturmą įsitraukia privačios kompanijos, visiškai nesusijusios su kosmosu - pavyzdžiui Google remiamas mėnuleigio projektas.
Pagal: Япония запустила на Луну ракету-носитель с зондом