Raudonoji milžinė užsiaugino uodegą (video) (0)
NASA Galaxy Evolution Explorer (GALEX) observatorijos astronomai tyrinėdami galaktiką ultravioletinių spindulių diapazone aptiko unikalų reiškinį - nuo milžiniškos žvaigždės, pagal dydį priskiriamos raudonųjų milžinių kategorijai, atsiskyrusią ir kelis milijardus kilometrų besitesiančią uodegą, panašią į tas, kurias turi kometos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tolesni tyrimai parodė, jog tai žinoma žvaigždė Mira, judėdama įprastine orbita paskui save paliekanti atsiskirusias daleles. Tai pirmas toks atvejis, kuomet mokslininkams tenka stebėti šitaip irstančią žvaigždę. Šio unikalaus reiškinio metu žvaigždė netenka milžiniškų savo medžiagos kiekių, nusidriekiančių per 13 šviesmečių. Tai 20 tūkstančių kartų didesnis atstumas nei tarp Saulės ir Plutonio.
Raudonąją milžinę Miros žvaigždę mokslininkai stebi ir tyrinėja jau apie 400 metų, tačiau iki šiol nieko panašaus nepastebėjo. „Aš netekau žado, kai pirmą kartą pamačiau šią visai netikėtą gigantiško ilgio uodegą prie tokios žinomos žvaigždės“, - sako GALEX projekto vadovas Christoferis Martinas (Christopher Martin) iš Kalifornijos Technologijos instituto Pasadenoje (JAV).
Žvaigždės uodegoje yra daug kitoms žvaigždėms, planetoms ar netgi gyvybei reikalingų elementų - vandenilio, deguonies ir kitų sunkiųjų medžiagų. Miros uodegoje užtektų medžiagos susidaryti 3000 Žemės dydžio planetų. Tokį medžiagos kiekį Mira išbarstė per pastaruosius 30000 metų. Astronomai sako, kad šios uodegos tyrimas suteikia unikalią galimybę sužinoti kaip miršta į Saulę panašios žvaigždės, sėdamos tarpžvaigždinėje erdvėje anglį, deguonį ir kitus svarbius cheminius elementus, iš kurių ateityje vėl formuosis žvaigždės ir planetos. „Mes tikimės, kad galėsime perskaityti šią istoriją kaip telegrafo juostą“, - sako vienas iš darbo bendraautorių Markas Seibertas (Mark Seibert) iš Vašingtono Karnegio instituto observatorijos Pasadenoje.
Banginio žvaigždyne už maždaug 350 šviesmečių esanti Mira buvo pirma žinoma kintamoji žvaigždė su pastoviu periodu – jos šviesis kinta nuo 2-jo iki 10-jo ryškio (1500 kartų!) per 332 dienas. Pagal ją kitos panašios pulsuojančios žvaigždės vadinamos miridėmis. Ji turi ir palydovę – baltąją nykštukę, kuri apskrieja apie pagrindinę žvaigždę per maždaug 500 m.
Neįprastai didelis šios poros greitis (aplinkinių dujų atžvilgiu Mira skrieja maždaug 130 km/sek greičiu) paaiškinamas tuo, kad Miros orbita nesutampa su daugumos Saulės aplinkos žvaigždžių galaktinėmis orbitomis. Dėl tokio didelio greičio susidaro lenkta smūginė banga jos judėjimo kryptyje, panaši į bangą, susidarančią greitai plaukiančio laivo pirmagalyje. Smūginėje bangoje įkaitusios tarpžvaigždinės dujos maišosi su iš pačios Miros išmetamu vėsesniu vandeniliu, kuris taip pat įkaista ir nupūstas į sūkuriuojantį „kilvaterį“ pradeda fluorescuoti ultravioletinėje šviesoje. Šį spinduliavimą ir aptiko GALEX.
Kaip šis procesas atrodo pasitelkus animaciją, galite pažiūrėti video intarpe:
Plačiau: Speeding star leaves spectacular tail in its wake