Pietų ašigalyje statomas „Ledo kubas“ (angl. IceCube Neutrino Detector) – tai gigantiškas mokslinis instrumentas, skirtas aptikti mažytėms dalelėms, kurios keliauja kosmosu ir planetas skrodžia kiaurai, - neutrinams. Tai „žinutės“, išsiųstos per kosmoso katastrofas, tokias kaip žvaigždžių sprogimai arba susiduriančios galaktikos.
„Detektoriaus tikslas – pasinaudoti neutrinais kaip naujovišku zondu tiriant didelės energijos astrofizinius procesus ir siekiant atskleisti jų vidų, kurio neparodo įprastiniai teleskopai, naudojantys šviesą ir kitas elektromagentinio spektro bangas“, - sako Tomas Gaisseris, vienas darbų vadovų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Neįprastas teleskopas statomas taip: pirmiausia galingas karšto vandens gražtas dvi paras gręžia 1450-2450 metrų gylio skylę. Tada komanda per 11 valandų į kiaurymę nuleidžia specialų lyną, ant kurio sukabinta 60 optinių jutiklių. Kiekvienas jų – tai sistema, sudaryta iš kompiuterio ir specialaus prietaiso, kuris geba užfiksuoti atskirus šviesos fotonus.
Tuomet viskas užpilama vandeniu, kuris visiškai užšąla per kelias dienas. Galiausiai ledo paviršiuje ant kiekvieno lyno mokslininkai ir technikai prijungia du 3000 galonų (apytiksliai 11400 litrų) talpos vandens rezervuarus, kuriuose - dar po du optinius jutiklius. Vanduo užšaldomas taip, kad lede nebūtų jokių oro tarpų ar įtrūkimų. Pabaigtas per kelerius ateinančius metus, teleskopas susidės iš daugiau nei 70 lynų, praneša physorg.com.
Skrosdami ledą, neutrinai karts nuo karto susiduria su jo molekulėmis. Taip atsiranda kitos dalelės – muonai, kurios sukuria nedidelį šviesos žybsnį. Jį užfiksavę jutikliai kartu pažymi ir tikslų įvykio laiką, o tada siunčia duomenis į paviršiuje esančią „Ledo kubo“ laboratoriją. Joje mokslininkai atkuria neutrinų skriejimo trajektoriją ir pradžios tašką, pavyzdžiui, sprogstančią žvaigždę ar juodąją skylę.
Trečius metus statomas ir dar neįpusėtas neutrinų teleskopas šiuo metu jau yra didžiausias toks prietaisas pasaulyje. Prie projekto dirba daugiau nei 20 mokslo įstaigų iš JAV, Belgijos, Vokietijos, Japonijos ir kitų šalių. „Tikimės naujų atradimų dar prieš tai, kol detektorius bus parengtas“, - sako T. Gaisseris.