Surasta tolimiausia juodoji skylė - galimybė pažvelgti į Visatos gimimo istoriją
(0)
Kanados astronomų draugijos metiniame suvažiavime pranešta apie dar vieną svarbų atradimą. Tarptautinė mokslininkų grupė iš Kanados, Prancūzijos ir JAV pranešė atradusi pačią tolimiausią juodąją skylę, kuri nuo mūsų yra nutolusi per 13 mlrd. šviesmečių. Atradimas padarytas Kanados–Prancūzijos–Havajų 3.6 m skersmens teleskopu, kuriuo vykdomas labai tolimų kvazarų paieškos projektas, pavadintas CFHQS (angl. Canada-France High-z Quasar Survey).
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Pagal susiklosčiusią tradiciją naujai atrastas kvazaras (tai viena aktyviųjų galaktikų branduolių rūšių, optiškai panašių į žvaigždes, tačiau skvarbiose nuotraukose matomos kvazarus supančios pavienės ar sąveikaujančios galaktikos) pavadintas pagal šio projekto vardą ir koordinates danguje: CFHQS J2329-0301. Mokslininkai sutaria, kad nepaprastai intensyvų kvazaro spinduliavimą, matomą net iš tokio sunkiai įsivaizduojamo nuotolio, sukelia galaktikos centre esanti apie 500 mln. Saulės masių juodoji skylė.
Norėdami tiksliau nustatyti šio objekto nuotolį mokslininkai vienu iš dviejų Čilėje esančių Gemini teleskopų gavo jo spektrą, kuris parodė rekordinį kvazaro raudonąjį poslinkį, z = 6.43 (žr. iliustraciją apačioje). Tai reiškia, kad šviesa iš šio Žuvų žvaigždyne esančio kvazaro iki mūsų keliavo net 13 mlrd. metų o pati juodoji skylė vos 700 mln. metų jaunesnė už Visatą, kurios amžius yra 13.7 mlrd. metų. Taigi šis atradimas sudaro galimybę „pažvelgti“ į labai tolimą Visatos praeitį, apie kurią žinome dar gana nedaug.
Manoma, kad iki 1 mlrd. metų po Didžiojo Sprogimo dauguma atomų buvo neutralūs, ir Visata buvo tamsi. Tik tuomet, kai pradėjo formuotis pirmosios žvaigždės ir galaktikos, kurios jonizavo aplinkinius atomus, prasidėjo vadinamoji rejonizacijos era. Tolimesni naujai atrasto kvazaro tyrimai turėtų padėti atsakyti į klausimą, ar tarpžvaigždinė medžiaga, esanti prieš šį kvazarą, jau buvo jonizuota, ir taip patikslinti ankstyvosios Visatos teoriją. Gana netikėta ir tai, kad jau tokiu ankstyvu Visatos gyvavimo momentu formavosi nepaprastai didelės masės juodosios skylės.
Mokslininkai dabar planuoja tolesnius šio kvazaro tyrimus. „Pirmiausia turime gauti spektrą infraraudonojoje srityje ir patikslinti šio objekto raudonąjį poslinkį“, – sako darbą pristatęs Otavos universiteto astronomas Chrisas Willottas. – „Paskui jau matysime, ką šis kvazaras galės mums pasakyti apie rejonizaciją ir pirmųjų juodųjų skylių augimą“.