Surasta rekordinio dydžio dviejų žvaigždžių sistema (0)
Netoli Paukščių tako galaktikos centro viena aplink kitą sukasi dvi didžiausios astronomams žinomos žvaigždės. Viena jų sveria tiek, kiek 114 Saulių. Pasak kai kurių specialistų, tokia masyvi žvaigždė jau turėjo sprogti. Kanados Monrealio universiteto mokslininkas Entonis Moffatas dviejų žvaigždžių sistemos A1 atradimą pristatė vakar Kanados astronomų draugijos susirinkime Ontaryje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Astronomai žvaigždes stebėjo VLT (European Southern Observatory’s Very Large Telescope) teleskopu Čilėje. Pasinaudoję Doplerio efektu pavyko nustatyti šviesulio judėjimo greitį (jos apsisuka viena apie kitą su 3.8 dienų periodu), o sužinoję žvaigždžių sukimosi greitį ir atstumą tarp jų, mokslininkai galėjo apskaičiuoti, kokia turi būti dangaus kūnų masė, kad gravitacijos jėga išlaikytų juos šalia.
Dvi ankstesnės rekordininkės, kartu pavadintos WR20a, taip pat sudarė dvinarę sistemą. Abi jos sveria apytiksliai po 80 Saulės masių, todėl net mažesnė naujai atrastos sistemos žvaigždė – 84 Saulės masės – yra sunkesnė už bet kurią iš jų, jau nekalbant apie jos kaimynę. Astronomams toks radinys prilygsta „Aukso puodo“ laimėjimui dukart iš eilės.
„Aš pritrenktas ir labai susidomėjęs”, - sako atradime nedalyvavęs Škotijos Glazgo universiteto astrofizikas Džonas Braunas. „Nemaniau, kad tokios didelės žvaigždės gali egzistuoti, jos turėtų sprogti į gabalėlius”.
Kuo masyvesnė žvaigždė, tuo daugiau radiacijos ji sukuria savo branduolyje. Kartu padidėja ir spaudimas išoriniams žvaigždės sluoksniams, radiacijai veržiantis lauk. Dėl tikslaus žvaigždžių masės limito nesutariama, tačiau bet kokiu atveju sunkesnioji A1 žvaigždė turėtų būti arti susinaikinimo. Laimei, jei taip atsitiktų, Žemė būtų už saugių 20 tūkst. šviesmečių.
Šaltiniai: